Vaškelytė, Jolanta Justina
- master thesis[2025][M001]Garcia Garcia, Gloria
Aims: To analyse and review of literature about atrial mitral regurgitation and its aspects of prevalence and incidence, diagnostic modalities, and treatment interventions. Objectives: include to assess the prevalence and incidence, diagnostic modalities and therapeutic interventions and management strategies of atrial mitral regurgitation. Research methodology and methods: PRISMA flow diagram guidelines were selected as the methodology for this literature review, and relevant articles were found by using PubMed. The articles were obtained during the 2024-2025 years. Eleven articles were selected in total out of 15631. After applying some filters, eleven articles were used in the review. Results: All selected articles were retrospective studies that evaluated the prevalence and incidence, diagnosis and treatment modalities of atrial mitral regurgitation. These publications have shown that there is a higher incidence of AFMR in female population older than 65 years. The exact percentage varies, but it was seen that one-third of isolated moderate-to-severe MR cases was caused by AFMR and that 40% of FMR patients had atrial MR. Standardized diagnosis criteria is still lacking, but by using the echocardiography, some of the authors agreed on some parameters as a definition for AFMR, for instance, LA diameter >40mm, LEVF, AMV dilatation of >35mm and absence of mitral valve pathology. First-line management for AFMR is optimal heart failure medical treatment. Lastly, mitral valve annuloplasty seems to be the most reliable treatment therapeutic option for symptomatic patients, since a study evaluated the 5-year and 10-year survival, resulting in a 90% and 72,2% success. Although not all patients are legit for surgery. Therefore, M-TEER could be an available option. It was seen that NYHA class III/V reduced significantly (p-value <0.001) from 86.5% to 36.6% after follow-ups. However, the 2-year mortality after M-TEER was also evaluated and there was 1.35-fold increase in those patients with AFMR. Conclusion: AFMR predominantly affects women >65 years and it is responsible for 40% of FMR patients. Diagnosis of AFMR is still yet not standardized but it can be made when mitral valve pathology is absent and echocardiographic criteria of LA >40mm, LVEF>50% and annular dilatation >35mm. First-line treatment is optimal heart failure treatment. Annuloplasty offers 90% 5-year survival, while M-TEER improves clinical symptoms but has a poor 2-year survival.
13 Literature Review on Pregnancy-Related Takotsubo CardiomyopathyItem type:ETD, [Literatūros apžvalga apie su nėštumu susijusią Takotsubo kardiomiopatiją]master thesis[2025][M001]Ben Guy (Bangiyev), IsabelSantrauka: Šioje apžvalgoje daugiausia dėmesio skiriama su nėštumu susijusios Takotsubo kardiomiopatijos supratimui. Pagrindinis mūsų tikslas - surinkti tai, ką jau žinome, ir rasti spragas būsimiems tyrimams. Apžvelgsime, kaip Takotsubo kardiomiopatija paplitusi tarp nėščiųjų, išnagrinėsime ypatumus ir rizikos veiksnius, įvertinsime, kaip ji šiuo metu valdoma, ir nustatysime tolesnių tyrimų kryptis. Analizuodami esamus tyrimus, siekiame geriau suprasti su nėštumu susijusią Takotsubo kardiomiopatiją (TTC), padėti medicinos praktikai ir nukreipti būsimus tyrimus, kad ši širdies liga nėštumo metu būtų geriau valdoma.
12 Lipoprotein (a) Structure, Pathophysiology, and Clinical ImplicationsItem type:ETD, [Lipoproteinai (a) Struktūra, patofiziologija ir klinikinė Pasekmės]master thesis[2024][M001]Ifeanyi Chikwendu, GeraldABSTRACT/SUMMARY Background : Elevated levels of Lp(a) have been identified as an independent cardiovascular risk factor as well as a predictor of other conditions such as stroke, atherosclerosis, and renal disease. The pathophysiology of Lp(a) is related to its ability to promote endothelial dysfunction, inflammation, and prothrombotic effects, which are mediated through various mechanisms, including oxidative stress, interactions with cellular receptors, and inhibition of fibrinolysis. Although Lp(a) decrease is clinically significant, there is presently no particular treatment for elevated Lp(a), and conventional lipid-lowering medications only have a modest impact on Lp(a) levels. Objectives : To review the structure and significance of lipoprotein (a), describe its pathophysiology and its impact on cardiovascular disease development, and discuss its clinical implications in diagnosing cardiovascular diseases. Method : A literature review was conducted using PubMed, Google Scholar, and articles from the European Society of Cardiology. Results : The review revealed that lipoprotein (a) has a spherical macromolecular complex structure similar to LDL, with apoB100 of LP (a) covalently linked to an apolipoprotein (a) molecule. The pathophysiology of Lp(a) involves proatherogenic, prothrombotic, and pro-inflammatory activities that contribute to atherosclerosis. High levels of Lp(a) pose a risk for cardiovascular disease development, and efforts to reduce these levels are ongoing. Two medications in phase 3 trials, Pelacarsen and Olpasiran, have shown promising results in reducing Lp(a) levels by 67% and 90%, respectively. Conclusion: In conclusion, lipoprotein (a) is a significant risk factor for cardiovascular disease development, and testing for its levels should be considered at least once in an individual's life, especially for those at risk for cardiovascular disease without traditional risk factors. While reducing Lp(a) levels is still a work in progress, medications like Pelacarsen and Olpasiran show potential for significant reductions. Further studies are needed to establish their long-term safety and efficacy.
62 2 Kairiojo ir dešiniojo prieširdžių funkcija ir deformacija, kai yra izoliuota vidutinė/didelė aortos vožtuvo stenozėItem type:ETD, [Left and Right Atrial Function and Deformation in Patients with Isolated Moderate/Severe Aortic Valve Stenosis]Tikslas. Įvertinti echokardiografinius prieširdžių funkcijos ir deformacijos pokyčius, priklausomai nuo esančio izoliuotos AoV stenozės laipsnio, KS funkcijos, deformacijos, hipertrofijos laipsnio. Uždaviniai. Įvertinti KS morfometriją, funkciją ir deformaciją, KPr ir DPr dydžio ir funkcijos pokyčius, KPr ir DPr miokardo deformavimosi rodiklius, esant izoliuotai vidutinei/didelei AoV stenozei. Nustatyti koreliacijas tarp prieširdžių morfometrijos, funkcijos, deformacijos ir KS morfometrijos, funkcijos, pacientų amžiaus. Tyrimas. Tyrime dalyvavo 134 tiriamieji, iš jų 50 nustatyta didelė AoV stenozė, 39 – vidutinė AoV stenozė, o likę 45 asmenys sudarė kontrolinę grupę. Atlikta retrospektyvi tiriamųjų dvimatės echokardiografijos ir taškelių žymėjimo echokardiografijos metu gautų vaizdų bei duomenų analizė. Rezultatai. Esant didelei AoV stenozei nustatyti didesni morfometriniai duomenys – KPr dydis (p = 0,02), tūris (p = 0,011) bei indeksuotas tūris (p = 0,012), lyginant su vidutine AoV grupe. DPr rodmenys reikšmingai nesiskyrė, nustatyta tik sumažėjusi DPr IF esant didesnio laipsnio AoV stenozei (p = 0,013). Pr deformacijos rodiklių tarpe reikšmingai skyrėsi tik KPr rezervuarinė įtampa, kuri tiriamiesiems su AoV stenoze buvo reikšmingai mažesnė, ypač didelės AoV stenozės atveju, lyginant su vidutine AoV stenoze (p = 0,011). Kiti DPr ir KPr rodikliai tiriamosiose grupėse reikšmingai nesiskyrė. Tarp visų trijų tiriamųjų grupių, vertinant KS duomenis, statistiškai reikšmingai skyrėsi KS BIMĮ – didelės AoV stenozės grupėje BIMĮ buvo didesnė nei vidutinės AoV stenozės grupėje (p = 0,009). KPr ir DPr tūrio indeksai silpnai koreliavo su tiriamųjų amžiumi (r = 0,230; p = 0,03; r = 0,219; p = 0,039). Silpnas ryšys tarp KPr tūrio indekso ir KS MMI, IF (r = 0,251; p = 0,018; r = -0.269; p = 0,011) ir vidutinio stiprumo ryšys su KS BIMĮ (r = 0,379; p < 0,001). Silpni ryšiai tarp DPr tūrio indekso ir KS MMI, IF, KS BIMĮ (r = 0,330; p = 0,002; r = -0.351; p < 0,001; r = -0.317; p = 0,002). Vidutinio stiprumo ryšys tarp KPr rezervuarinės įtampos ir KS BIMĮ (r = -0,355; p <0,001), silpnas ryšys – MMI (r = -0,250; p = 0,018). Silpni ryšiai tarp KPr kontraktilinės įtampos ir KS BIMĮ (r = 0,273; p = 0,010), DPr rezervuarinės įtampos ir KS BIMĮ (r = -0,299; p = 0,004), DPr kontraktilinės įtampos ir IF (r = -0,242; p = 0,022) bei DPr kontraktilinės įtampos ir KS BIMĮ (r = 0,288; p = 0,006). Išvados. Kairiojo prieširdžio deformacijos rodikliai yra sumažėję abiejose aortos vožtuvo stenozės grupėse, ryškiausiai sumažėjusi rezervuarinė įtampa didelės aortos vožtuvo stenozės grupėje ir patikimai skyrėsi nuo vidutinės aortos vožtuvo stenozės grupės. Dešiniojo prieširdžio rezervuarinė ir konduito įtampa patikimai sumažėjusi tik didelės aortos vožtuvo stenozės grupėje.
60 Ischemic Mitral Valve Insufficiency: Incidence, Mechanisms, Pathophysiology and Treatment OptionsItem type:ETD, [Išeminis mitralinio vožtuvo nepakankamumas: dažnis, mechanizmai, patofiziologija, gydymo būdai]master thesis[2023]Delon, NatalieLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-12This paper analyses and reviews literature concerning ischemic mitral valve insufficiency in the important aspects of its prevalence, mechanisms, pathophysiology and treatment options with current evidence-based recommendations. It is organized as qualitative research with reviewing available articles on online medical databases. Ischemic mitral valve insufficiency is found to occur mostly in older age and in connection with coronary artery disease. The resulting imbalance between closing and tethering force of the valve leads to left ventricular remodeling, causing eventually mitral leaflet displacement and thereby impaired coaptation. To stop the resulting vicious cycle of further left ventricular remodeling and further regurgitation, the focus of treatment is a surgical or minimally invasive approach besides optimal medical treatment. The adequate application of treatment remains uncertain which is why there is the need for decision making by evaluating the individuals’ risk and benefit by a multidisciplinary team. For now, long term results from newer studies with appropriate selection of patients needs to be awaited.
41 2 Degeneracinis mitralinio vožtuvo nepakankamumas: dažnumas, mechanizmai, patofiziologija ir gydymas.Item type:ETD, [Degenerative Mitral Valve Insufficiency: Incidence, Mechanisms, Pathophysiology and Treatment.]master thesis[2023]Georgiou, AmaliaLietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2023-06-12Tikslas: išsamiai apžvelgti dabartines žinias ir mokslinius tyrimus, susijusius su mitralinio vožtuvo degeneracinio vožtuvo nepakankamumo (DMVI) - dažnos širdies vožtuvo ligos, pažeidžiančios mitralinį vožtuvą, dažnumu, mechanizmais, patofiziologija ir gydymu. Uždaviniai: 1. Nustatyti DMVI epidemiologiją, klasifikaciją ir paplitimą. 2. Aprašyti mechanizmus ir patofiziologinį procesą, lemiantį regurgitaciją. 3. Palyginti skirtingus DMVI gydymo būdus. 4. Parodyti esamos literatūros spragas ir apribojimus bei pasiūlyti rekomendacijas būsimiems DMVI tyrimams. Metodika: Literatūros paieškai atlikti buvo naudojama adaptuota PRISMA vadovo forma 3 skirtingose elektroninėse duomenų bazėse. Nustačius įtraukimo ir neįtraukimo kriterijus, griežtos atrankos ir autorių atliktos peržiūros metu buvo atrinkta 13 tyrimų literatūros apžvalgai. Paieškos metu buvo naudojami šie raktažodžiai: mitralinio vožtuvo nepakankamumas, mitralinio vožtuvo regurgitacija, degeneracinė, paplitimas, mechanizmai ir dažnumas. Tyrimo rezultatai: Paieškos rezultatai buvo išanalizuoti ir apžvelgti. Išvados: Rezultatai: DMVI paplitimas toliau didėja senėjant visuomenei, todėl reikia giliau pažinti ir suprasti šios ligos priežastis, patofiziologinius mechanizmus ir gydymo būdus. Šioje literatūros apžvalgoje apibendrinama naujausia mokslinių tyrimų informacija apie DMVI mechanizmus, patofiziologiją ir gydymo galimybes. Be to, joje pabrėžiama, kad įvairios gydymo galimybės ir genetinių veiksnių neapibrėžtumas bei būsima pažanga yra nevienareikšmiški.
75 2 Ikiklinikinės miokardo pažaidos vertinimas ramybės ir krūvio metu, esant vidutinei arba didelei aortos vožtuvo stenozei ir normaliai kairiojo skilvelio išstūmio frakcijaiItem type:ETD, [Assessment of Subclinical Myocardial Damage at Rest and During Stress in Patients with Moderate or Severe Aortic Valve Stenosis and Preserved Left Ventricular Ejection Fraction]Tyrimo tikslas: nustatyti ikiklinikinės miokardo pažaidos rodiklius ramybės ir fizinio krūvio metu, esant vidutinei arba didelei aortos vožtuvo (AoV) stenozei ir normaliai kairiojo skilvelio (KS) išstūmio frakcijai (IF). Tyrimo uždaviniai: Įvertinti KS dydžio ir funkcijos bei dešiniojo skivelio (DS) funkcijos rodiklius ramybės ir krūvio metu, esant vidutinei arba didelei AoV stenozei ir normaliai KS IF. Nustatyti AoV stenozės sunkumo parametrų sąsajas ramybėje su KS funkcijos rodikliais ramybės ir krūvio metu, esant vidutinei arba didelei AoV stenozei ir normaliai KS IF. Ivertinti 1 metų išeitis po krūvio echokardiografijos, esant vidutinei arba didelei AoV stenozei ir normaliai KS IF. Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo 49 pacientai, iš jų 18 nustatyta vidutinė arba sunki AoV stenozė, 31 pacientas sudarė kontrolinę grupę. Tiriamųjų KS IF buvo ≥ 55 proc., jiems buvo atlikta ramybės ir fizinio krūvio echokardiografija bei „taškelių žymėjimo“ echokardiografijos (TŽE) analizė. Rezultatai: Ramybės metu didesnis miokardo masės indeksas (MMI) (p < 0,001), santykinis sienelės storis (SSS) (p = 0,004), didžiausio ankstyvojo diastolinio prisipildymo greičio ir mitralinio vožtuvo žiedo diastolinio judėjimo greičio santykis (E/e‘) (p = 0,046), kairiojo prieširdžio (Kpr) tūrio indeksas (p < 0,001) bei mažesnė bendroji išilginė įtampa (BIĮ) (p = 0,002) nustatyta AoV stenozės grupėje lyginant su kontroline grupe. Ramybės ir fizinio krūvio metu AoV stenozės grupėje nustatyti didesni KS diastolinis ir sistolinis tūriai (p ≤ 0,001), sistolinis plaučių arterijos spaudimas (SPAS) (p ≤ 0,011) bei mažesnė KS IF (p ≤ 0,002). Nustatytas stiprus ryšys tarp AoV angos ploto ramybėje ir KS BIĮ atsistatymo po krūvio metu (r = 0,696, p = 0,017), AoV angos ploto indekso ramybėje ir SPAS didžiausio pasiekto fizinio krūvio metu (r = -0,975, p = 0,005) bei SPAS (r = -0,897, p = 0,015) ir KS BIĮ (r = 0,667, p = 0,025) atsistatymo po krūvio metu. Gvid. pokytis nuo ramybės iki didžiausio pasiekto krūvio siejosi su SPAS ramybėje (r = 0,734, p = 0,016). Praėjus 1 metams po krūvio echokardiografijos atlikimo 1 (5,6 proc.) tiriamasis patyrė sinkopę, 2 (11,1 proc.) pacientams atliktas AoV protezavimas, vienas iš jų prieš operaciją stacionarizuotas dėl krūtinės anginos progresavimo. Išvados: Esant vidutinei arba didelei AoV stenozei ir normaliai KS IF, ramybės metu nustatyta mažesnė BIĮ, didesni E/e‘, Kpr tūrio indeksas, MMI, SSS, ramybės ir krūvio metu didesni KS diastolinis ir sistolinis tūriai bei sumažėjusi IF. SPAS buvo didesnis AoV stenozės grupėje ramybės ir krūvio metu. AoV stenozės kiekybiniai sunkumo rodikliai siejosi su KS BIĮ bei SPAS. Per 1 metus AoV stenozės komplikacijos dokumentuotos trims tiriamiesiems.
21 2 Ikiklinikinės miokardo pažaidos vertinimas ramybės ir krūvio metu, esant vidutiniam arba dideliam pirminiam dviburio vožtuvo nesandarumui ir normaliai kairiojo skilvelio išstūmio frakcijai : daktaro disertacija : medicinos ir sveikatos mokslai, medicina (M 001)Item type:Publication, [Assessment of subclinical myocardial injury at rest and during stress in patients with primary moderate or severe mitral regurgitation and preserved left ventricular ejection fraction.]doctoral thesis[2021][R1][M001][159]; ; Kaunas :: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos namai,, 2021-11-25Dviburio vožtuvo nesandarumas (DVN) – dažniausia pasaulyje nustatoma širdies vožtuvų yda ir antra pagal dažnumą širdies vožtuvų patologija, kuriai gydyti Europoje taikomas operacinis gydymas. Įprasta pirminio lėtinio DVN eiga ligos pradžioje lemia kompensuotą hemodinamiką, kurios metu dauguma pacientų yra besimptomiai, nors pokyčiai miokarde jau vyksta. Dėl to chirurginis gydymas neretai taikomas per vėlai, jau esant įsisenėjusiai pažaidai, negrįžtamiems miokardo pokyčiams ir tai lemia blogesnes baigtis. Idealiu atveju, siekiant geriausios prognozės, pacientai, turintys didelį DVN, turėtų būti operuojami, kai kairiojo skilvelio išstūmio frakcija dar yra normali, bet jau randama grįžtama miokardo pažaida. Darbo tikslas - nustatyti informatyviausius ikiklinikinius miokardo pažaidos rodiklius ramybės ir fizinio krūvio metu, esant vidutiniam arba dideliam pirminiam dviburio vožtuvo nesandarumui ir normaliai kairiojo skilvelio išstūmio frakcijai. Disertacijoje kompleksiškai (ramybės ir krūvio echokardiografijos, taškelių žymėjimo, širdies magnetinio rezonanso metodais, laboratoriniu tyrimu NTproBNP) vertinta pacientų, kuriems nustatytas reikšmingas pirminis DVN ir yra normali kairiojo skilvelio išstūmio frakcija, ikiklinikinė pažaida – kairiojo ir dešiniojo skilvelio, kairiojo prieširdžio geometrijos, funkcijos, deformacijos pokyčiai ramybės ir krūvio metu. Nustatytos ramybės DVN kiekybinių parametrų, kairiojo skilvelio diastolinės funkcijos, kairiojo prieširdžio dydžio ir funkcijos rodiklių, NT-proBNP vertės, svarbios krūvio sukeltos plautinės hipertenzijos atsiradimui, esant vidutiniam arba dideliam pirminiam DVN, ir sudaryti patikimi krūvio sukeltos plautinės hipertenzijos prognoziniai modeliai.
118 Aortos vožtuvo nesandarumo chirurginis gydymas: skirtingų operacinių metodikų rezultatų vertinimas.Item type:ETD, [Comparative Outcomes of Different Aortic Root Surgery Strategies in Patients with Aortic Regurgitation and Aortic Aneurysm.]Viktorija Zieniūtė. Aortos vožtuvo nesandarumo chirurginis gydymas: skirtingų operacinių metodikų rezultatų vertinimas. Tyrimo tikslas: Palyginti skirtingų aortos šaknies chirurginių metodikų rezultatus, kurių metu aortos vožtuvas yra protezuojamas arba išsaugomas esant nesandariems aortos vožtuvams, ankstyvuoju ir vėlyvuoju pooperaciniais laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti mirštamumą, komplikacijų dažnį po skirtingų aortos šaknies chirurginių metodikų ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu esant nesandariems aortos vožtuvams; 2) Įvertinti išgyvenamumą, komplikacijų dažnį po skirtingų aortos šaknies chirurginių metodikų vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu esant nesandariems aortos vožtuvams; 3) Palyginti echokardiografinius kairiojo skilvelio remodeliacijos rodiklius po skirtingų aortos šaknies chirurginių metodikų vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu. Tyrimo metodika: Retrospektyvi 141 paciento (amžius 18-65 m.) analizė, kuriems 2004-2016 m. buvo taikytas aortos vožtuvo nesandarumo chirurginis gydymas. Pagal taikytą chirurginę metodiką, pacientai suskirstyti į dvi grupes: kuriems operacijos metu aortos vožtuvas buvo protezuotas (Bentall‘o grupė - 68 tiriamieji) ir aortos vožtuvas išsaugotas (David’o grupė - 73 tiriamieji). Statistinė duomenų analizė buvo atlikta taikant programinį SPSS 23.0 paketą. Rezultatai: Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu (30 dienų po operacijos) mirštamumas tarp David‘o ir Bentall‘o grupių nesiskyrė (1,3 proc. ir 1,5 proc., p=1,0). Išgyvenamumas 10 metų laikotarpiu buvo reikšmingai geresnis David‘o grupės tiriamųjų lyginant su Bentall‘o grupe (95,3 ± 2,6 proc. ir 79,7 ± 6,8 proc., p=0,04). Kartotinių aortos vožtuvo operacijų 10 metų laikotarpiu nereikėjo David‘o grupėje 94,4 ± 2,7 proc. ir Bentall‘o grupėje 98,5 ± 1,5 proc. tiriamųjų (p=0,2). Kraujavimo atvejų dėl antikoaguliantų vartojimo 10 metų laikotarpiu Bentall‘o grupėje nebuvo 90,7 ± 3,6 proc. tiriamųjų, o David‘o grupėje kraujavimo atvejų stebėjimo laikotarpiu nenustatyta (p=0,01). Po operacijos 5 metų laikotarpiu, kairiojo skilvelio sistolinė funkcija reikšmingai buvo geresnė David‘o grupės tiriamiesiems lyginant su Bentall‘o grupe (p<0,05). Išvados: 1) Ankstyuoju pooperaciniu laikotarpiu, taikant skirtingas aortos vožtuvo nesandarumo chirurginio gydymo metodikas, rezultatai yra geri, žemas mirštamumas ir su vožtuvais susijusių komplikacijų dažnis; 2) Vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu David‘o grupėje nustatytas reikšmingai geresnis pacientų išgyvenamumas ir mažiau su vožtuvais susijusių komplikacijų (kraujavimas dėl antikoaguliantų vartojimo), esant panašiai kartotinių operacijų rizikai; 3) Buvo stebima vienodai teigiama kairiojo skilvelio remodeliacija po abiejų aortos vožtuvo nesandarumo chirurginio gydymo metodikų vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, tačiau kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija buvo reikšmingai geresnė David‘o grupės pacientams.
79 Kairiojo skilvelio funkcijos pokyčiai ramybėje ir krūvio metu, esant besimptomiam vidutiniam ar ryškiam pirminiam mitralinio vožtuvo nesandarumui, kai kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija yra normaliItem type:ETD, [Changes of left ventricular function at rest and during stress in patients with moderate or severe asymptomatic primary mitral regurgitation and preserved left ventricular ejection fraction]Tyrimo tikslas: Nustatyti informatyviausius echokardiografinius kairiojo skilvelio (KS) disfunkcijos rodiklius ramybėje ir fizinio krūvio metu, esant besimptomiam vidutiniam ar ryškiam pirminiam mitralinio vožtuvo nesandarumui (MVN), kai yra išlikusi normali KS sistolinė funkcija. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti KS funkcijos rodiklius ramybėje, esant besimptomiam pirminiam MVN; 2) įvertinti KS funkcijos pokyčius fizinio krūvio metu ir po jo, esant besimptomiam pirminiam MVN; 3) palyginti MVN ir kontrolinės grupių KS funkcijos pokyčius ramybėje bei fizinio krūvio metu; 4) nustatyti demografinių, klinikinių duomenų ir įprastinių echokardiografinių parametrų ryšį su KS funkcijos pokyčiais ramybėje ir fizinio krūvio metu, esant besimptomiam pirminiam MVN, bei prognostinius rodiklius, leidžiančius įtraukti tiriamuosius į MVN grupę. Tyrimo metodika: 50 pacientų, kurių KS išstūmimo frakcija (IF) ≥50%, atlikta ramybės ir fizinio krūvio echokardiografija. Patologinę grupę sudarė 27 pacientai, kuriems nustatytas vidutinis ar ryškus pirminis MVN, kontrolinę grupę – 23 tiriamieji. Vertinti įprastiniai echokardiografiniai parametrai, audinių dopleriu gauti ilgosios KS ašies funkcijos rodikliai bei „taškelių žymėjimo” echokardiografijos metodu nustatyti KS miokardo deformacijos rodikliai ramybėje ir fizinio krūvio metu. Rezultatai: MVN grupėje buvo didesnis KS galinio diastolinio dydžio indeksas (KSGDDi) (p=0,019), kairiojo prieširdžio (KP) indeksuotas dydis (p=0,029) ir KP plotas ramybėje (p=0,038). Didžiausio krūvio metu MVN grupėje reikšmingo KS IF, bendrosios išilginės įtampos (BIĮ) kitimo nenustatyta (p=0,917 ir p=0,064), o KP tūrio indeksas (p=0,040) padidėjo. Didžiausio krūvio metu MVN grupėje KS IF buvo mažesnė (p=0,017), o KP plotas (p=0,001) ir tūris (p=0,001) buvo reikšmingai didesni nei kontrolinėje grupėje. KS BIĮ didžiausio krūvio metu (p=0,286) tarp grupių nesiskyrė. KP plotas (AUC=0,845, p=0,001) ir tūris (AUC=0,833, p=0,001) didžiausio krūvio metu buvo didelės prognostinės vertės rodikliai, susiję su MVN grupe. MVN grupėje nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp amžiaus ir MV žiedo judesio sistolinio greičio ties šonine sienele (r=-0,548, p=0,010) ramybėje, tarp kūno paviršiaus ploto ir KP ploto (r=0,536, p=0,032), tūrio (r=0,587, p=0,017) ramybėje, tačiau stiprus ryšys tarp skirtingų rodiklių nenustatytas. Išvados: KSGDDi, KP indeksuotas dydis bei KP plotas ramybėje buvo didesni MVN grupėje. Fizinio krūvio metu MVN grupėje padidėjo KP tūrio indeksas, o KS IF, BIĮ nekito, lyginant su reikšmėmis ramybėje. Fizinio krūvio metu KS BIĮ tarp grupių reikšmingai nesiskyrė, bet didžiausio krūvio metu KS IF buvo mažesnė MVN grupėje. Fizinio krūvio metu KP tūris ir plotas buvo didesni MVN grupėje nei kontrolėje. KP plotas, tūris didžiausio krūvio metu buvo informatyviausi rodikliai, leidžiantys įtraukti tiriamuosius į MVN grupę. Stipraus ryšio tarp klinikinių, įprastinės echokardiografijos duomenų bei KS funkcijos rodiklių krūvio mėginio metu nenustatyta.
31 8