Kliučinskas, Mindaugas
Item type:ETD, [Peculiarities of Oxytocin Administration in Women Classified to Group I According to the Robson Classification]Darbo tikslas: Įvertinti oksitocino skyrimo ypatumus I grupei pagal Robson klasifikaciją priskirtoms moterims. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti oksitocino skyrimo ypatumus I grupei pagal Robson klasifikaciją priskirtoms moterims, pagimdžiusioms natūraliais takais. 2. Įvertinti oksitocino skyrimo ypatumus I grupei pagal Robson klasifikaciją priskirtoms moterims, pagimdžiusioms cezario pjūvio operacijos būdu. 3. Palyginti oksitocino skyrimo ypatumus tarp pagimdžiusių natūraliais gimdymo takais ir cezario pjūvio operacijos būdu. Tyrimo metodika: atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojant nėštumo ir gimdymo istorijas bei jų priedus. Tyrimų duomenys kaupiami ir analizuojami naudojant Microsoft Office Excel 2016 ir SPSS Statistic 17.0 programinius paketus. Tyrimo objektas: I grupei pagal Robson klasifikaciją priskirtos moterys, gimdžiusios LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo 2020 metų sausio 1 dienos iki 2020 metų liepos 1 dienos. Į tyrimą įtrauktos 256 gimdyvės. Tyrimo rezultatai: Iš į tyrimą įtrauktų I Robsono grupei priklausančių 256 nėščiųjų dauguma (92,6%) pagimdė natūraliais takais ir tik 19 (7,4%) buvo atlikta CPO. Suskirsčius gimdyves į dvi grupes: tos, kurios pagimdė natūraliai, ir tos, kurioms atlikta CPO, ir palyginus šias dvi grupes pagal gimdyvės amžių, stebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,026). Vyresnės buvo tos, kurioms buvo atlikta CPO. Tiriant gimdyves, gimdžiusias natūraliais takais ir per CPO, pagal nėštumo trukmę statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta (p=0,786). Natūraliais takais moterys gimdė dažniausiai sulaukusios 40 savaičių, o CPO atlikta 39 savaičių moterims. Apskaičiavus gimdyvių KMI, abiejose grupėse didžioji dalis moterų buvo normalaus svorio. Vis dėlto, nutukusių gimdyvių daugiau stebėta tų, kurioms buvo atlikta CPO, grupėje, nors reikšmingo skirtumo nebuvo (p=0,801). Išanalizavus tiriamąsias pagal nėštumo patologiją, abejų grupių rezultatai taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,763). Abiejose grupėse dažniausios patologijos buvo nėščiųjų diabetas bei BGS kolonizacija. Gimdymas buvo skatintas didesnei daliai gimdyvių (60,9%). Dažniausias skatinimo būdas – oksitocinu (36,3%). Nors oksitocinas buvo dažniau skirtas toms gimdyvėms, kurioms vėliau vis dėlto atlikta CPO (73,7%), statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių stebėta nebuvo (p=0,181). Statistiškai reikšmingo skirtumo nestebėta ir vertinant oksitocino dozės vidurkį (p=0,066), nors jis didesnis (10,9 mV/min) buvo moterų, pagimdžiusių natūraliais takais, grupėje. Vertinant tiriamųjų gimdymo eigą, rasta, kad dažniausia indikacija atlikti CPO buvo kliniškai siauras dubuo (55,6%). Taip pat pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą (p=0,000). Jie dažniau nutekėjo moterims, kurioms vėliau atlikta CPO. Nors epidurinis gimdymo skausmo malšinimas dažniau skirtas moterims, pagimdžiusioms natūraliais takais (95,4%), rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,082). Reikšmingas buvo vaisiaus vandenų pasiskirstymas lyginant abi grupes (p=0,036), nes mekonijus ir tirštas mekonijus dažniau stebėti moterų, kurioms atlikta CPO, tarpe (21,1% ir 10,5%). Reikšmingi buvo ir KTG skirtumai (p=0,002). Abejotina ir patologinė KTG dažniau stebėta gimdžiusioms CPO metu (31,6% ir 5,3%). Tiriamosioms, kurioms atlikta CPO, taip pat dažniau stebėta ir vaisiaus pakaušio užpakalinė padėtis (57,9%). Skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,000). Tiriant naujagimių būklę, statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant jų svorį nebuvo stebėta (p=0,154). Tyrimo išvados: 1. Oksitocinas skirtas 46,6 % gimdyvių, pagimdžiusių natūraliais takais. Dažniausios moteriai skirtos oksitocino dozės vidurkis buvo 10,9 mV/min (5,6). 2. Oksitocinas skirtas 73,7% gimdyvių, kurioms buvo atlikta CPO. Dažniausios moteriai skirtos oksitocino dozės vidurkis buvo 8,9 mV/ min (7,1). 3. Oksitocinas dažniau skirtas gimdyvėms, kurioms atlikta CPO, o oksitocino dozės vidurkis buvo didesnis natūraliais takais pagimdžiusių moterų grupėje. Tačiau abiem atvejais skirtumai buvo nereikšmingi (atitinkamai: p=0,181 ir p=0,066). Pakaušio užpakalinė padėtis didino distocijos ir CPO riziką. Rekomendacijos: 1. Oksitocino dozės vidurkio skirtumas tarp gimdžiusių natūraliais takais ir CPO metu moterų nebuvo statistiškai reikšmingas, tačiau buvo skirtos ne maksimalios dozės, todėl vertinti, ar būtų kitaip skiriant didelių dozių schemą, negalim. 2. Kadangi pastebėtas dar vienas reikšmingas veiksnys, didinantis distocijos, o kartu ir CPO dažnį – pakaušio užpakalinė padėtis, rekomenduojame vidinį vaisiaus galvos pasukimą kaip veiksmingą būdą mažinant CPO dažnį.
54 7 Item type:ETD, [Teamwork, providing specialized assistance to postpartum haemorrhage cases]Tikslas: Išanalizuoti komandinio darbo privalumus, teikiant specializuotą pagalbą esant pogimdyminio kraujavimo atvejais LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Uždaviniai: 1. Įvertinti pogimdyminių kraujavimų dažnumą. 2. Įvertinti priežastis, sukėlusias pogimdyminį kraujavimą. 3.Įvertinti komandinio darbo privalumus, lyginant teikiamos specializuotos pagalbos pogimdyminių kraujavimų atvejais tikslumą pagal priežastį, iki įdiegimo ir įdiegus pogimdyminio kraujavimo valdymo algoritmą. Metodai: Tyrimas atliktas LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Tyrimo metu buvo atlikta retrospektyvi 2004 m. ir 2014 m. pogimdyminių kraujavimų atvejų analizė, kurie buvo vertinti iš ligoninės informacinės sistemos. Buvo vertinamas ir lyginamas tais metais įvykusių pogimdyminių kraujavimų dažnis, jų priežastys bei atliktos intervencijos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SSPS 21.0 kompiuterines programas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai: 2004 m. užfiksuoti 2620 gimdymo atvejai, 2014 m. – 3245 gimdymo atvejai. 2004 m. PK atvejų po gimdymo buvo 67, o tai sudaro 3,09% PK atvejų nuo bendro gimdymo skaičiaus. 2014 m. buvo 164 PK atvejai po gimdymo, o tai yra 6,78% PK atvejų nuo bendro gimdymo skaičiaus. Lyginant 2004 m. ir 2014 m. bendrą PK atvejų skaičių, galima teigti, kad skaičius išaugo 3,69%. I stadijos PK 2004 m. dažniausiai sukėlė gimdos atonija (39,66%;), placentos priaugimas (13,79%) bei kitos gimdymo takų traumos (15,52%). 2014 m. šios stadijos kraujavimus įtakojo gimdos atonija (28,57%), placentos priaugimas (14,29%). II stadijos PK 2004 m. sukėlė gimdos atonija (100%). 2014 m. pagrindinės priežastys gimdos atonija (60,87%) ir placentos priaugimas (13,04%). III stadijos PK 2004 m. pagrindinės priežastys buvo gimdos atonija (33,33%), placentos priaugimas (33,33%), placentos įaugimas (33,33%).. 2014 m. pagrindinės PK priežastys - gimdos atonija (73,33%) ir placentos įaugimas (13,33%). Kraujo perpylimai 2004 m. atlikti tik III stadijos PK metu (n=3), o 2014 m. II ir III stadijos PK metu (n=12). Išvados: 1. PK atvejai po gimdymo sudaro 67 atvejus (2004 m.) ir 164 atvejus (2014 m.). PK atvejai po CPO sudaro 14 atvejų (2004 m.) ir 56 atvejus (2014m.). 2004 m. PK atvejų pasiskirstymas: I stadijos PK – 58 atvejai, II stadijos – 6 atvejai, III stadijos – 3 atvejai. 2014 m. PK atvejų pasiskirstymas: I stadijos PK – 126 atvejai, II stadijos – 23 atvejai, III stadijos – 15 atvejų. 2. I stadijos PK pagrindinės priežastys 2004 m. ir 2014 m. buvo tos pačios: gimdos atonija, placentos priaugimas. II stadijos PK 2004 m. pagrindinė priežastis buvo gimdos atonija, o 2014 m. gimdos atonija, placentos priaugimas. III stadijos PK 2004 m. pagrindinės priežastys buvo gimdos atonija, placentos priaugimas ir placentos įaugimas, o 2014 m. gimdos atonija, placentos įaugimas. 3. Vertinant PK skaičių prieš ir po pogimdyminio kraujavimo valdymo algoritmo įdiegimo, galime teigti, kad PK skaičius statistiškai padidėjo 75 %, taip pat padaugėjo PK atvejų pagal netektą kraujo kiekį. Kaip viena iš to priežasčių galėtų būti didėjantis CPO skaičius. Tyrimo metu analizuotų konkrečių PK stadijų duomenų 2014 m., ženkliai padaugėję, todėl sunku lygiareikšmiai vertinti abiejų metų rezultatus. Tačiau galima teigti, jog PK valdymo algoritmo įdiegimas buvo naudingas, kadangi imta tiksliau matuoti netekto kraujo kiekį ir registruoti PK atvejus, tiksliau nustatoma PK priežastis ir suteikiama specializuota pagalba bei dėka algoritmo žmogiškosios klaidos tikimybė yra mažesnė.
25 1