Europinio tipo propolio preparatų fenolinių junginių sudėties ir antioksidantinio poveikio tyrimas

V. Poškutės magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė prof. Sonata Trumbeckaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Pavadinimas: Europinio tipo propolio preparatų fenolinių junginių sudėties ir antioksidantinio poveikio tyrimas. Tyrimo tikslas: Ištirti europinio tipo propolio preparatų, pagamintų Lietuvoje ir Rumunijoje, kiekinę ir kokybinę sudėtį ir įvertinti antioksidantinį poveikį in vitro. Uždaviniai: Ištirti europinio tipo propolio preparatų, pagamintų Lietuvoje ir Rumunijoje, (fenolinių junginių, flavonoidų ir hidroksicinamono rūgšties darinių) kiekinę sudėtį, taikant UV–regimosios šviesos spektrofotometrijos analizės metodą. Atlikti europinio tipo propolio preparatų (Lietuvos ir Rumunijos) antiradikalinio ir redukcinio aktyvumo in vitro palyginamuosius tyrimus, taikant UV–regimosios šviesos spektrofotometrijos analizės metodą. Ultra–ESC–masių spektrometrijos metodu nustatyti europinio tipo propolio preparatų kokybinės ir kiekybinės sudėties įvairavimą. Įvertinti koreliaciją tarp propolio preparatų fenolinių junginių kiekio ir jų ištraukų antioksidantinio aktyvumo in vitro. Tyrimo objektas ir metodai: Trys 30 proc. propolio komerciniai preparatai, pagaminti Rumunijoje (du etanoliniai ekstraktai ir vienas vandeninis), ir vienas propolio komercinis preparatas (etanolinis), pagamintas Lietuvoje. Bendras fenolinių junginių, flavonoidų, hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis ir antioksidantinis aktyvumas in vitro vertintas UV–regimosios šviesos spektrofotometriniu analizės metodu. Pritaikius ultra–ESC–masių spektrometrijos metodą, nustatyta kokybinė ir kiekinė fenolinių junginių sudėtis. Tyrimo rezultatai ir išvados: Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis (68,52±1,29 mg GRE/ml (p<0,05) ir 65,68±2,95 mg GRE/ml, (p<0,05)) nustatytas etanoliniuose propolio preparatuose, pagamintuose Rumunijoje (N2) ir Lietuvoje (N3). Didžiausias bendras flavonoidų kiekis (7,31±0,42 RE mg/ml (p<0,05) ir 6,92±0,39 RE mg/ml (p<0,05)) nustatytas etanoliniuose propolio preparatuose N3 ir N2, pagamintuose Lietuvoje ir Rumunijoje. Didžiausias hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis nustatytas propolio etanoliniame preparate N2 (6,41±0,51 mg CRE/ml (p<0,05)), pagamintame Rumunijoje. Bendras fenolinių junginių kiekis, bendras flavonoidų kiekis bei bendras hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis vandeniniuose propolio preparatuose nustatytas ženkliai mažesnis. Stipriausiu antioksidantiniu aktyvumu, įvertinus ABTS, DPPH, FRAP, CUPRAC metodikomis, pasižymėjo etanolinis propolio preparatas N3, pagamintas Lietuvoje. Atlikus europinio tipo propolio preparatų, pagamintų Lietuvoje ir Rumunijoje, kokybinę bei kiekinę analizę ultra–ESC–masių spektrometrijos metodu, identifikuoti šie fenoliniai junginiai: p–kumaro rūgštis, izolikviritigeninas, likviritigeninas, pinocembrinas, apigeninas, galanginas, pinobaksiV. Poškutės magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė prof. Sonata Trumbeckaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra. – Kaunas. Pavadinimas: Europinio tipo propolio preparatų fenolinių junginių sudėties ir antioksidantinio poveikio tyrimas. Tyrimo tikslas: Ištirti europinio tipo propolio preparatų, pagamintų Lietuvoje ir Rumunijoje, kiekinę ir kokybinę sudėtį ir įvertinti antioksidantinį poveikį in vitro. Uždaviniai: Ištirti europinio tipo propolio preparatų, pagamintų Lietuvoje ir Rumunijoje, (fenolinių junginių, flavonoidų ir hidroksicinamono rūgšties darinių) kiekinę sudėtį, taikant UV–regimosios šviesos spektrofotometrijos analizės metodą. Atlikti europinio tipo propolio preparatų (Lietuvos ir Rumunijos) antiradikalinio ir redukcinio aktyvumo in vitro palyginamuosius tyrimus, taikant UV–regimosios šviesos spektrofotometrijos analizės metodą. Ultra–ESC–masių spektrometrijos metodu nustatyti europinio tipo propolio preparatų kokybinės ir kiekybinės sudėties įvairavimą. Įvertinti koreliaciją tarp propolio preparatų fenolinių junginių kiekio ir jų ištraukų antioksidantinio aktyvumo in vitro. Tyrimo objektas ir metodai: Trys 30 proc. propolio komerciniai preparatai, pagaminti Rumunijoje (du etanoliniai ekstraktai ir vienas vandeninis), ir vienas propolio komercinis preparatas (etanolinis), pagamintas Lietuvoje. Bendras fenolinių junginių, flavonoidų, hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis ir antioksidantinis aktyvumas in vitro vertintas UV–regimosios šviesos spektrofotometriniu analizės metodu. Pritaikius ultra–ESC–masių spektrometrijos metodą, nustatyta kokybinė ir kiekinė fenolinių junginių sudėtis. Tyrimo rezultatai ir išvados: Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis (68,52±1,29 mg GRE/ml (p<0,05) ir 65,68±2,95 mg GRE/ml, (p<0,05)) nustatytas etanoliniuose propolio preparatuose, pagamintuose Rumunijoje (N2) ir Lietuvoje (N3). Didžiausias bendras flavonoidų kiekis (7,31±0,42 RE mg/ml (p<0,05) ir 6,92±0,39 RE mg/ml (p<0,05)) nustatytas etanoliniuose propolio preparatuose N3 ir N2, pagamintuose Lietuvoje ir Rumunijoje. Didžiausias hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis nustatytas propolio etanoliniame preparate N2 (6,41±0,51 mg CRE/ml (p<0,05)), pagamintame Rumunijoje. Bendras fenolinių junginių kiekis, bendras flavonoidų kiekis bei bendras hidroksicinamono rūgšties darinių kiekis vandeniniuose propolio preparatuose nustatytas ženkliai mažesnis. Stipriausiu antioksidantiniu aktyvumu, įvertinus ABTS, DPPH, FRAP, CUPRAC metodikomis, pasižymėjo etanolinis propolio preparatas N3, pagamintas Lietuvoje. Atlikus europinio tipo propolio preparatų, pagamintų Lietuvoje ir Rumunijoje, kokybinę bei kiekinę analizę ultra–ESC–masių spektrometrijos metodu, identifikuoti šie fenoliniai junginiai: p–kumaro rūgštis, izolikviritigeninas, likviritigeninas, pinocembrinas, apigeninas, galanginas, pinobaksinas, kemferolis, izoramnetinas, viteksinas, kvercitrinas, hiperozidas. Tarp identifikuotų fenolinių junginių, gausiausia yra flavonolių grupė. Nustatyta stipriausia koreliacija tarp bendro flavonoidų kiekio ir redukcinio aktyvumo in vitro, įvertinto FRAP metodika (atitinkamai r=0,974). nas, kemferolis, izoramnetinas, viteksinas, kvercitrinas, hiperozidas. Tarp identifikuotų fenolinių junginių, gausiausia yra flavonolių grupė. Nustatyta stipriausia koreliacija tarp bendro flavonoidų kiekio ir redukcinio aktyvumo in vitro, įvertinto FRAP metodika (atitinkamai r=0,974).

The title of the master thesis. Research of the composition and antioxidant effects of phenolic compounds in European propolis preparations. The aim of the research. To determine the quantitative and qualitative composition of European propolis preparations manufactured in Lithuania and Romania and to evaluate their antioxidant effects in vitro. The objectives of the research. To determine the quantitative composition of European propolis preparations (phenolic compounds, flavonoids and phenolic acids) manufactured in Lithuania and Romania, applying UV-VIS spectrophotometric analysis method. To perform an in vitro comparative study of antiradical and reduction activity of European propolis preparations (manufactured in Lithuania and Romania) using UV-VIS spectrophotometric analysis method. To determine the diversification of the qualitative and quantitative composition of European propolis preparations following the UHLPC method. To evaluate the correlations between the amount of phenolic compounds in propolis samples and the antioxidant effects of their extracts in vitro. The object and methods of the research. Three commercial preparations of 30% propolis manufactured in Romania (two ethanolic extracts and one aqueous extract) and one commercial propolis preparation (ethanolic) manufactured in Lithuania. The total amount of phenolic compounds, flavonoids, hydroxycinnamic acid derivatives and antioxidant effects in vitro were evaluated using UV-VIS spectrophotometric analysis. The qualitative and quantitative composition of phenolic compounds was determined by UHLPC method. The results and conclusions of the research. The highest total amount of phenolic compounds (68.52±1.29 mg GRE/ml (p <0.05) and 65.68±2.95 mg GRE/ml, (p <0.05)) was found in the ethanolic propolis preparations manufactured in Romania (N2) and Lithuania (N3). The highest total amount of flavonoids (7.31±0.42 RE mg/ml (p <0.05) and 6.92±0.39 RE mg/ml (p <0.05)) was found in ethanolic propolis preparations N3 and N2 manufactured in Lithuania and Romania. The maximum amount of hydroxycinnamic acid derivatives was determined in propolis ethanolic preparation N2 (6.41±0.51 mg CRE/ml (p <0.05)) produced in Romania. The total amount of phenolic compounds, the total amount of flavonoids and the total amound of hydroxycinnamic acid derivatives in aqueous propolis preparations were significantly lower. The ethanolic propolis preparation N3, produced in Lithuania, had the strongest antioxidant activity, as proved by ABTS, DPPH, FRAP, CUPRAC analysis methods. The qualitative and quantitative UHLPC analysis of European propolis preparations manufactured in Lithuania and Romania identified the following phenolic compounds: p-coumaric acid, isoliquiritigenin, liquiritigenin, pinocembrin, apigenin, galangin, pinobanksin, keampherol, isorhamnetin, vitexin, quercitrin, hyperoside. Among the phenolic compounds identified, the flavonol group is the most abundant. The strongest correlation was found between the total flavonoid content and reduction activity in vitro as assessed by FRAP method (r = 0.974).