Karščio streso melžiamoms karvėms nustatymas
Šarkaitė, Vytautė |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Gumauskas, Girmantas | Komisijos narys / Committee Member |
Karščio stresas pastaraisiais metais tampa vis aktualesnis dėl šiltėjančio klimato, ypač vasaros sezono metu. Dėl jo poveikio sutrinka karvės reprodukcija, sumažėja pieno produkcija, pažeidžiama gyvūno gerovė, o tam tikrais atvejais kyla grėsmė gyvybei. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti tyrimo metodus melžiamų karvių karščio sukeltam stresui įvertinti, tam, kad ateityje būtų galima efektyviai diagnozuoti karščio stresą ir imtis atitinkamų priemonių jo išvengti. Tyrimas buvo atliktas „X“ ir „Y“ ūkiuose, buvo tiriama iš viso 40 karvių, 2 kartus per dieną, ryte ir per pietus. 20 karvių buvo laikomos patalpoje kaip kontrolinė grupė, o 20 laikomos lauke kaip tiriamoji grupė. Buvo tiriami aplinkos parametrai: aplinkos temperatūra, santykinis drėgnis ir apskaičiuotas temperatūros-drėgmės indeksas (TDI). Didžiausia aplinkos temperatūra lauke tiriant po pietų buvo 10 laipsnių didesnė už patalpos didžiausią temperatūrą (p<0,05). Didžiausias TDI lauke buvo 10,86 vienetais didesnis nei patalpoje (p<0,05), kuris varijavo tarp 80,51 ir 82,17. Taip pat buvo atliekamas klinikinis tyrimas, kurio metu buvo matuojama rektinė temperatūra (RT), širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) ir kvėpavimo dažnis (KD). Po pietų, aukščiausia tiriamosios grupės RT buvo 1,5 laipsnio didesnė už kontrolinės grupės. Atitinkamai ŠSD buvo didesnis 16 vienetų, o KD 27 vienetais (p<0,05). Iš viso, 33,33 proc. tiriamųjų karvių grupės patyrė karščio stresą (n=60). Atlikus termografinį tyrimą, didžiausia teigiama koreliacija buvo nustatyta tarp rektinės temperatūros ir lateralinės tešmens projekcijos tiriant po pietų, kuri buvo r=0,790 (p<0,05). Mažiausias teigiamas koreliacinis ryšys nustatytas su akies projekcijos temperatūra (r=0,379; p<0,05).
Heat stress has become increasingly relevant in recent years due to the warming climate, especially during the summer season. Its effects disrupt the cow's reproduction, reduce milk production, impair animal welfare and, in some cases, can be life threatening. The aim of this study was to establish methods for assessing heat stress in dairy cows. The study was carried out in „X“ and „Y“ farms, 40 cows were studied, 2 times a day, in the morning and in the afternoon. 20 cows were kept indoors as a control group and 20 were kept outdoors as a experimental group. Environmental parameters such as ambient temperature, relative humidity and the temperaturehumidity index (THI) were calculated. The highest ambient temperature outdoors in the afternoon was 10 degrees higher than the maximum indoors temperature (p <0,05). The highest THI in the field was 10,86 units higher than indoors (p <0,05), which ranged between 80,51 and 82,17. Also, clinical examination was performed that measured rectal temperature (RT), heart rate (HR), and respiratory rate (RR). The highest RT in the afternoon experimental group was 1,5 degrees higher than the control group. Respectively, the HR was 16 units higher and the RR 27 units higher (p <0,05). A total of 33,33% of the cows in the experimental group experienced heat stress (n = 60). Thermographic examination revealed the highest positive correlation between rectal temperature and lateral udder projection in the afternoon, which was r = 0,790 (p <0,05). The smallest positive correlation was with the projection temperature of the eye (r = 0,379; p <0,05).