Diferenciniu mokymu grįstos kineziterapijos poveikis asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijai ir eisenai
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Domeika, Aurelijus | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos techninis sekretorius / Committee Technical Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Satkunskienė, Danguolė | Komisijos narys / Committee Member |
Želvienė, Edita | Komisijos narys / Committee Member |
Markas Stankevičius. Diferenciniu mokymu grįstos kineziterapijos poveikis asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijai ir eisenai. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas(ė) – lekt. dr. Edita Jazepčikienė, darbo konsultantas(ė) – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020; 61 p. Tyrimo tikslas. Įvertinti diferenciniu mokymu grįstos kineziterapijos poveikį asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijai ir eisenai. Tyrimo uždaviniai. 1) Įvertinti diferenciniu mokymu grįstos kineziterapijos poveikį asmenų po GSI apatinių galūnių funkcijai. 2) Įvertinti diferenciniu mokymu grįstos kineziterapijos poveikį asmenų po GSI eisenai. 3) Palyginti įprasto poveikio ir tiriamosios grupių asmenų po GSI apatinių galūnių funkciją ir eiseną prieš ir po kineziterapijos. 4) Įvertinti asmenų po GSI apatinių galūnių funkcijos ir eisenos sąsajas. Tyrimo metodika ir tiriamieji. Tyrime dalyvavo 26 tiriamieji, patyrę GSI. Tiriamieji atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 13 tiriamųjų. Tiriamieji turėjo atitikti kriterijus: 1) Amžius nuo 60 iki 85 metų. 2) Barthel savarankiškumo indeksas didesnis nei 50 balų. 3) Trumpo protinės būklės tyrimo įvertinimas ne mažiau 21 balo. 4) Apatinių galūnių raumenų jėga pagal Oxford skalę ne mažiau 3 balų. 5) Pacientai, pirmą kartą patyrę GSI. 6) Pacientai, kurių stabili širdies ir kraujagyslių sistemos būklė. 7) Pacientai, kurie neturi apatinių galūnių sąnarių endoprotezų ar kitų sąnarių ligų. 8) Paciento sutikimas dalyvauti tyrime. Pacientams po GSI kineziterapija taikyta individualiai 2 savaites, du kartus per dieną po 30 ir 35 minutes, viso atlikta 20 procedūrų. Tiriamieji buvo vertinami prieš kineziterapijos procedūras ir baigus programą. Apatinių galūnių funkcija vertinta modifikuotu Fugl-Meyer testu, apatinių galūnių funkcinė jėga – „Sėstis-stotis“ testu, eisena – Dinaminiu eisenos indeksu, eisenos ciklo simetriškumas – Viskonsino eisenos įvertinimo skale, ėjimo greitis ir žingsnių skaičius – 10 metrų ėjimo testu, ištvermė – 2 minučių ėjimo testu. Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programos 24.0 versiją. Tyrimo išvados. 1. Asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcija ir funkcinė raumenų jėga gerėja nepriklausomai nuo taikyto kineziterapijos metodo. 2. Asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, eisena, žingsnių skaičius ir eisenos greitis, taikant kineziterapiją grįsta diferenciniu mokymu atsigauna geriau nei taikant įprastą kineziterapiją. 3. Asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, eisenos ciklo simetriškumas bei ištvermė gerėja nepriklausomai nuo taikyto kineziterapijos metodo. 4. Įprasto poveikio ir tiriamosios grupės asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcija ir eisena gerėja nepriklausomai nuo taikyto kineziterapijos metodo. 5. Nagrinėti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos bei eisenos parametrai tarpusavyje susiję stipriais ir vidutinio stiprumo ryšiais.
Markas Stankevicius. The differential learning effect on lower limb function and gait in post-stroke patients. Master‘s thesis. Supervisor – lect. dr. Edita Jazepcikiene, consultant – prof. dr. Egle Lendraitiene. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas, 2020; 61 p. The aim. To assess the differential learning effect on lower limb function and gait in post-stroke patients. The tasks. 1) To assess the differential learning effect on lower limb function in post-stroke patients. 2) To assess the differential learning effect on gait in post-stroke patients. 3) To compare the lower limb function and gait in post-stroke patients the usual exercise program group and the research group before and after physiotherapy. 4) To assess lower limb function and gait correlations in post-stroke patients. Participants and methodology. The study included 26 subjects who suffered a stroke. Participants were randomly divided into two equal groups formed by 13 participants each. Participants should have met the following inclusion criteria: 1) Age range from 60 to 85. 2) Barthel index score above 50. 3) Mini-mental state examination score of at least 21 points. 4) Muscle strength of the lower extremities, according to the Oxford scale, should not be less than 3 points. 5) They have suffered a first–time stroke. 6) Their cardiovascular system is stable. 7) Patients without lower limb endoprostheses or other joint diseases such as rheumatoid arthritis or grade 3-4 arthrosis. 8) They gave written agreement to participate in the research. Individual physiotherapy sessions were applied two weeks twice a day, lasted 30 and 35 minutes each, and there were 20 procedures in total. Subjects were evaluated before physiotherapy procedures and at the end of the exercise program. Lower limb function was evaluated by the modified Fugl-Meyer assessment scale, lower limb functional strength was evaluated by Sit-to-Stand test, gait was evaluated by the Dynamic gait index, gait cycle symmetry was evaluated by Wisconsin gait scale, gait speed and number of steps were evaluated by 10 meter walking test and endurance was evaluated by the 2 minute walk test. Statistical analysis was performed using SPSS 24.0 program. Conclusions. 1. Lower extremity function and functional muscle strength in individuals after stroke improve regardless of the physiotherapy method used. 2. The gait, number of steps and gait speed of individuals after stroke recover better with physiotherapy-based differential training than with instead usual exercises physiotherapy. 3. The symmetry of the gait cycle and endurance of persons after stroke improve regardless of the applied physiotherapy method. 4. Lower extremity function and gait in individuals of usual exercise program group and persons of the research group improve regardless of the physiotherapy method used. 5. Lower extremity function and gait parameters in examined individuals after stroke are strongly and moderately correlated.