Kučinskaitė V. (2025) Prieraišumo stilių ir poros konfliktų sprendimo būdų sąsajos tarp suaugusiųjų (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinis vadovas: dr. Justė LukoševičiūtėBarauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 52 p. Tyrimo problema: trūksta išsamių tyrimų, kurie parodytų, kaip skirtingi prieraišumo stiliai susiję su tam tikrais poros konfliktų sprendimo būdais taikomais tarp suaugusiųjų. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 212 asmenų (52,8 proc. moterų ir 47,2 proc. vyrų), gyvenančių romantiniuose santykiuose bent 1 metus laiko. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 32,1±10,52 metai. Duomenys rinkti naudojant anoniminę anketinę apklausą, kurią sudarė socialinių-demografinių ir romantinių santykių ypatumų klausimai, SAAM klausimynas prieraišumo stiliams vertinti (Gillath ir kt., 2009) ir RPCS klausimynas konfliktų sprendimo poroje būdams vertinti (Zacchilli ir kt., 2009). Atlikta vienmatė ir dvimatė duomenų analizė. Rezultatai: dažniausiai pasitaikęs dominuojantis prieraišumo stilius buvo saugus (64,2 proc.), rečiau – nerimastingas (21,1 proc.), mišrus (8,0 proc.) ir vengiantis (6,6 proc.). Tarp konfliktų sprendimo būdų dažniausiai dominavo kompromiso ieškojimas (38,2 %) ir vengimas (21,7 %). Stebimi statistiškai reikšmingi prieraišumo stilių skirtumai tarp tiriamųjų grupių pagal lytį, socialinę padėtį, išsilavinimą ir pasitenkinimą romantiniais santykiais (p<0,05). Taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi konfliktų sprendimo būdai tarp tiriamųjų grupių pagal lytį, socialinę padėtį ir pasitenkinimą romantiniais santykiais (p<0,05). Nustatytos reikšmingos sąsajos tarp dominuojančių prieraišumo stilių ir konfliktų sprendimo būdų (χ²=64,31; p<0,001). Saugų prieraišumo stilių turintys asmenys dažniau konfliktus sprendė ieškodami kompromiso (46,3 proc.), vengiantį – stipriomis reakcijomis (42,9 proc.), nerimastingą – vengiančiu būdu (31,1 proc.) arba ieškodami kompromiso (28,9), o mišrų – ieškodami kompromiso (29,4 proc.) arba vengiančiu būdu (23,5 proc.). Išvados: dominuojantys prieraišumo stiliai turi reikšmingas sąsajas su lytimi, socialine padėtimi, išsilavinimu ir pasitenkinimu romantiniais santykiais, konfliktų sprendimo būdai turi reikšmingas sąsajas su tapačias kintamaisiais, kaip ir prieraišumo stiliai, išskyrus išsilavinimą. Dominuojantys prieraišumo stiliai yra reikšmingai susiję su poros konfliktų sprendimo būdais. Raktažodžiai: prieraišumo stilius, konfliktų sprendimas, romantiniai santykiai, SAAM, RPCS.

Skutulaitė, K., (2025). Suaugusių žmonių jaučiamo nerimo sąsajos su vaikystėje jų šeimoje patirtu smurtu. Mokslinio darbo vadovė: doc. dr. Aušra Griciūtė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 47 p. Tyrimo problema: Vaikystėje patirto smurto sąsaja su jaučiamu nerimu suaugus Lietuvoje yra tiriama labai ribotai. Taip pat atlikti tyrimai didesnį dėmesį skiria patirtam fiziniam ir seksualiniam smurtui, o psichologinis smurtas ir jo sąsaja su jaučiamu nerimu tyrinėjama mažiau. Įvairios smurto rūšys dažnai yra sunkiai pastebimos dėl stigmos bei sudėtingo smurto identifikavimo, todėl svarbu nagrinėti kaip visos smurto rūšys prieš vaikus siejasi su jaučiamu nerimu suaugus. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti patirto smurto vaikystėje sąsają su jaučiamu nerimu suaugus. Tyrimo dalyviai: 19-54 m. amžiaus žmonės (n =206). Tyrimo metodai: Leidimas vykdyti tyrimą suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komiteto. Tyrimas vykdytas nuo 2025 sausio 21d. iki 2025 kovo 31 d. Tyrimo duomenys rinkti naudojant (Lovibond ir Lovibond, 1995), depresijos, nerimo ir streso skalę – 21 (DASS-21) lietuvišką versiją (Truskauskaitė-Kunevičienė ir kt., 2019). Taip pat naudotas adaptuotas klausimynas iš Nepalankių vaikystės patirčių klausimyno (angl. Adverse Childhood Experiences Questionnaire (Dube ir kt., 2001), jo lietuvišką versiją parengė Gervinskaitė-Paulaitienė ir Barkauskienė, (2018) Tyrimo rezultatai: Didelė dalis tiriamųjų patyrė smurtą vaikystėje ir susidūrė su jaučiamu nerimu. Rezultatai parodė jog vaikystėje patirtas smurtas buvo susijęs su jaučiamu nerimu suaugus. Išvados: 1) Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma apklaustųjų vaikystėje buvo patyrę smurtą. Lytis buvo statistiškai reikšmingai susijusi su smurto patirties paplitimu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyrai patyrė intensyvesnę smurto formą nei moterys, o dalis respondentų (moterų ir vyrų pogrupiuose) patyrė ne vieną, o kelias smurto rūšis, analizuojant daugiau nei vienos smurto rūšies patyrimą, nustatyta, kad vyrai statistiškai daugiau patyrė kelias smurto formas lyginant su moterimis Analizuojant kiekvieną smurto rūšį nustatyta, kad vyrai statistiškai dažniau nei moterys įvardino apie emocinio ir fizinio apleistumo patirtis vaikystėje. 2) Tyrimo duomenys atskleidė, kad statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp lyčių, tyrime dalyvavę vyrai patirdavo statistiškai reikšmingai didesnį nerimą lyginant su apklaustomis moterimis. Analizuojant jaučiamo nerimo simptomus, vyrų pogrupyje nustatyti statistiškai reikšmingai aukštesni įvertinimai kategorijose: „sunku kvėpuoti“, „drebulio jautimas“, „buvimas arti panikos ribos“, „širdies plakimas be fizinio krūvio“ ir „baimė be aiškios priežasties“ Taip pat buvo stebimas reikšmingas skirtumas ir išsilavinimo grupėse, didžiausiais nerimo balais pasižymėjo pagrindinį išsilavinimo laipsnį turintys tyrimo dalyviai, vidutiniu nerimo lygiu – vidurinį išsilavinimą turintys, o žemiausiu nerimo lygiu pasižymėjo aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. 3) Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad tarp vaikystėje patirto smurto ir jaučiamo nerimo suaugus nustatytas statistiškai reikšmingas, vidutinio stiprumo teigiamas ryšys bendroje imtyje. Analizuojant pagal lyties ir išsilavinimo grupes, gauti rezultatai parodė, jog šiose grupėse taip pat buvo nustatytas teigiamas ryšys. Moterų pogrupyje vidutinio stiprumo teigiamas ryšys, o vyrų pogrupyje aukšto stiprumo teigiamas ryšys. Vertinant išsilavinimo pogrupius nustatyta, jog pagrindinio išsilavinimo pogrupyje nustatytas aukšto stiprumo teigiamas ryšys, o vidurinio bei aukštojo išsilavinimo pogrupiuose, vidutinio stiprumo teigiamas ryšys. Tai rodo, kad vaikystėje daugiau smurto patyrę asmenys, suaugę patiria didesnį nerimą.

Vaitonytė, E. (2025). Socialinės paramos ir nėščiųjų kūno vaizdo suvokimo sąsajos trečiajame nėštumo trimestre (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: j. asist. Laura Digrytė-Šertvytienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 48 psl.

Tyrimo problema: Poreikis išsiaiškinti bei suprasti, kaip glaudžiai socialinė parama yra susijusi su kūno vaizdo pokyčiais trečiajame nėštumo trimestre. Apžvelgus literatūrą lietuvių kalba, paskutinių kelerių metų laikotarpyje, pastebima, jog randasi vis daugiau tyrimų, atskleidžiančių socialinės paramos, o ypatingai partnerio palaikymo svarbą bei kūno vaizdo pokyčius ir nuo to priklausančią moterų psichologinę būklę nėštumo metu. Vis tik pastebima, kad dar mažai tyrinėjama kūno vaizdo suvokimo ir socialinės paramos sąsaja nėštumo metu. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrimo dalyviai – besilaukiančios moterys, kurių nėštumas siekia trečią trimestrą (nuo 29 sav.). Tiriamųjų imtis buvo renkama mišriuoju būdu, t. y. dalis tiriamųjų buvo renkama dalinant anketinės apklausos kvietimus su aktyvia apklausos nuoroda kontaktiniu būdu gydymo įstaigose, kita dalis – dalinantis anketinės apklausos nuoroda socialinių tinklų platformose esančiose specifinėse, besilaukiančių moterų, grupėse bei profiliuose. Tyrimo anketos buvo dalinamos P. Mažylio gimdymo namuose ir Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo sausio 8 dienos iki kovo 20 dienos. Tyrimo anketos nuoroda buvo platinama įvairiuose socialiniuose tinkluose nuo 2024 metų gruodžio 18 dienos iki 2025 metų vasario 27 dienos. Tyrimo imtį sudarė 200 besilaukiančių moterų, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 43 metų (vidurkis lygus 30,2; SN=5,09), o nėštumo savaitė varijavo tarp 29 ir 41 savaitės (vidurkis lygus 34,98; SN=3,46; IQR 32-38). Tyrimo instrumentas – anoniminė tyrimo anketa, sudaryta iš 59 klausimų/teiginių. Tyrimo anketą iš viso sudarė keturios pagrindinės dalys: 1) Bendri socialinius-demografinius aspektus atskleidžiantys klausimai; 2) Kūno įvaizdžio nėštumo metu skalė; 3) Suvoktos socialinės paramos skalė; 4) Klausimai atskleidžiantys (ne)palaikančias reakcijas kūno atžvilgiu iš aplinkinių nėštumo metu. Duomenys analizuoti SPSS programa taikant Mann-Whitney testą, Kruskal-Wallis testą ir Spearman koreliacijos koeficientą. Rezultatai: Besilaukiančios moterys, turėjusios 2 ar daugiau gimdymų iki šio nėštumo (H=13,08, p=0,001) ir turinčios vidutinę ar blogą finansinę padėtį (U=4044,00, p=0,016) pasižymėjo žemesne suvokiama parama iš reikšmingo asmens. Vertinant kūno įvaizdžio ypatumus nustatyta, kad savo išvaizda mažiau susirūpinusios buvo didesnėje nėštumo savaitėje esančios moterys (p=0,027). Nustatyta, jog nepasitenkinimą turimomis jėgomis (p=0,004), veido/galvos sritimi (p=0,040), seksualiniu patrauklumu (p=0,032) ir kūno dalimis (p=0,004) daugiau išgyveno moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, o moterys, turinčios vidutinę arba blogą finansinę padėtį, labiau pasitelkė vengiantį elgesį, susijusį su išvaizda (p=0,007). Vertinant suvoktos socialinės paramos aspektus su kūno įvaizdžiu nustatyta, jog moterys, jaučiančios nepasitenkinimą turimomis jėgomis, žemesniais balais vertino gaunamą socialinę paramą iš šeimos (p=0,013), draugų (p=0,019) ir reikšmingo asmens (p=0,013), o moterys, teikiančios pirmenybę išvaizdai, o ne kūno funkcijoms, suvoktą socialinę paramą gaunamą iš šeimos (p=0,036) taip pat vertino žemesniais balais. Moterys, labiau pasitelkiančios vengiantį elgesį (p=0,004) ir labiau nepatenkintos veido ir galvos sritimi (p=0,024), suvoktą socialinę paramą iš reikšmingo asmens vertino žemesniais balais. Nesulaukiamos palaikančios reakcijos bei sulaukiamos nepalaikančios reakcijos kūno atžvilgiu labiausiai veikė seksualinio patrauklumo sutrikdymą (p=0,019; p=0,012) ir vengiančio elgesio susijusio su išvaizda (p=0,030; p=0,019) didėjimą. Išvados: 1. Suvokta socialinė parama iš reikšmingo asmens išryškėjo kaip santykinai didžiausia parama nėštumo metu. 2. Nepasitenkinimas turimomis jėgomis išryškėjo kaip pagrindinė sritis, kelianti susirūpinimą dėl kūno įvaizdžio nėštumo metu. 3. Nustatytos sąsajos tarp konkrečių kūno įvaizdžio aspektų ir suvoktos socialinės paramos rūšių.

Tyrimo problema: Ilgalaikis rūkymas didina žmonių sergamumą ir mirtingumą Lietuvoje ir visame pasaulyje. Nors dedamos didelės pastangos sumažinti rūkymą Lietuvoje, tačiau visuomenėje ši problema dar iki šių dienų yra stipriai paplitusi. Atsižvelgiant į rūkymo žalą žmogaus sveikatai, yra svarbu ieškoti veiksnių, kurie gali tai sumažinti, o remiantis moksline literatūra yra pastebima, kad tėvų auklėjimas gali būti susijęs su rūkymo priklausomybės rizika.Tyrimo metodai: Tyrimas buvo vykdytas nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. sausio mėnesio. Tiriamieji buvo 25-64 m. suaugusieji (n=216), iš jų – 57,4 proc. moterų ir 42,6 proc. vyrų. Tyrimui vykdyti pasirinktas kiekybinis anketinis apklausos metodas, kuris buvo atliktas internetinėje ir viešojoje erdvėje. Tyrimo instrumentas – anketa, kurią sudarė Reiklumo ir reagavimo skalė, Fagerströmo priklausomybės nuo nikotino testas ir socialiniai-demografiniai klausimai. Rezultatų analizavimo metu buvo atlikta vienmatė ir dvimatė analizė. Tyrimo rezultatai: Daugiausiai vaikystėje jaustas mamos auklėjimo stilius buvo autoritetingas, o tėčio – neįsitraukiantis. Autoritarinį auklėjimą tėvai vaikui taikė mažiausiai. Mamos autoritetingas auklėjimo stilius buvo reikšmingai labiau išreikštas tarp moterų, o mamos neįsitraukiantis – tarp vyrų (p<0,05). Tyrimo imtyje labiausiai buvo vartojama cigaretės, o tiriamieji, rūkantys jas, pasižymėjo didžiausia rizika tapti priklausomais (M=5,18). Dažniausias priklausomybės rizikos lygis buvo vidutinis. Taip pat nustatyta, kad vyrams, rūkantiems cigaretes ir kaitinamąjį tabaką bei moterims, rūkančioms elektronines cigaretes, pasireiškė didesnė rizika tapti priklausomais nuo rūkymo (p<0,05). Didesnė įprastų cigarečių priklausomybės rizika buvo pas vyresnius žmones (rho=0,22), o tuo tarpu jaunesniame amžiuje – didėjo rizika nuo elektroninių cigarečių (rho=-0,37). Tyrimo dalyviai, kurie turėjo didesnę įprastų cigarečių priklausomybės riziką, pasižymėjo mažesne priklausomybe nuo kaitinamojo tabako (rho=-0,16). Galiausiai, vaikystėje patirtas auklėjimo stilius buvo susijęs su cigarečių ir kaitinamojo tabako priklausomybės rizika suaugystėje. Vaikystėje patirtas mamos (H=17,93, p<0,001) ir tėčio (H=17,30, p<0,001) neįsitraukiantis auklėjimo stilius buvo susijęs su įprastų cigarečių priklausomybės rizika suaugystėje, o tėčio autoritarinis – su kaitinamojo tabako priklausomybės rizika (H=7,81, p=0,050). Išvados: Rūkymo priklausomybės rizika suaugystėje nuo cigarečių ir kaitinamojo tabako buvo susijusi su vaikystėje patirtu auklėjimo stiliumi. Priklausomybės rizika nuo cigarečių labiausiai buvo susijusi su mamos ir tėčio neįsitraukiančiu auklėjimu, o priklausomybės rizika nuo kaitinamojo tabako - su tėčio autoritariniu auklėjimo stiliumi. Tuo tarpu elektroninių cigarečių rūkymas nebuvo siejamas su vaikystėje patirtu auklėjimo stiliumi. Raktažodžiai: Auklėjimo stilius; reiklumas; reagavimas; rūkymas; priklausomybė.

Įvadas ir tikslas. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis svarbu ne tik tinkamai gydyti Helicobacter pylori infekciją, bet ir atlikti bei įvertinti gydymo kontrolę. Lietuva priklauso H.pylori infekcijos gydymo Europos registrui (Hp-EuReg). Šio tyrimo tikslas yra įvertinti H. pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų atitikimą Mastrichto V konsensuso rekomendacijoms ir eradikacijos efektyvumą. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti 2013 – 2019 metais Lietuvoje H.pylori išnaikinimui skiriamus vaistų derinius, jų skyrimo trukmę ir veiksmingumą bei įvertinti, ar skiriami deriniai atitinka tarptautines gaires (Mastrichto V/Florencijos konsensuso rekomendacijas). Metodai. Buvo analizuojami Hp-EuReg duomenys, surinkti Lietuvoje 2013-2019 metais. Tyrimo metu į registrą nuolat buvo įtraukiami nauji pacientai, o jame jau esantys pacientai buvo kviečiami atvykti atlikti pakartotinį diagnostinį infekuotumo tyrimą po gydymo. Norėdami įvertinti Lietuvoje taikomus H.pylori diagnostikos ir gydymo metodus palyginome juos su Europoje naudojamomis Mastrichto V rekomendacijomis. H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo apskaičiuotas taikant mITT rodiklį (ang. modified Intention-To-Treat). H.pylori infekcijos gydymo efektyvumui palyginti, atsižvelgiant į skirtą gydymo schemą bei jos skyrimo trukmę, buvo taikytas Z-testas. Tyrimo dalyviai. Į Helicobacter pylori infekcijos gydymo Europos registrą 2013-2019 metais Lietuvoje įtraukti pacientai. Rezultatai. 2013 – 2019 metais į Hp-EuReg iš viso buvo įtraukti 1408 pacientai. Dažniausiai H.pylori infekcija buvo diagnozuota greituoju ureazės testu (49,5 proc. atvejų). 93,5 proc. atvejų H.pylori sunaikinimui skirti trijų vaistų deriniai (PSI + 2 antibiotikai). 93,6 proc. pirmos eilės gydymui skirtų eradikacijos vaistų derinių sudarė PSI, klaritromicino ir amoksicilino (PSI+C+A) derinys. Dažniausiai antros eilės gydymui buvo skirtas PSI, amoksicilino ir levofloksacino (PSI+A+L) derinys (57,1 proc. atvejų). Pirmos eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 7 dienų trukmės vaistų kursas (49 proc. atvejų), o antros bei trečios eilės gydymui dažniausiai buvo skiriamas 10 dienų trukmės vaistų kursas (atitinkamai 71,4 proc. bei 51,9 proc. atvejų). Dažniausiai skiriamas PSI buvo omeprazolas (40,7 proc.) H.pylori infekcijos gydymo veiksmingumas buvo įvertintas išanalizavus 298 atvejus. PSI+C+A derinio efektyvumas buvo 86,3 proc. Antros eilės gydymo metu skirto PSI+A+L derinio efektyvumas buvo 86,2 proc. Bendras 298 atvejų H.pylori eradikacijos veiksmingumas buvo 86,9 proc. Išvados. Įvertinus H.pylori infekcijos atsparumą antibiotikams Lietuvoje, gydymui skirtų vaistų derinių pasirinkimą bei jų skyrimo trukmę galima teigti, kad jie atitinka tarptautines Mastrichto V/ Florencijos konsensuso rekomendacijas. Rekomendacijos. Neinvazinei H.pylori diagnostikai patariame rinktis šlapalo kvėpavimo testą arba monokloninio išmatų antigeno tyrimą. H.pylori išnaikinimui patvirtinti tinkamiausias neinvazinis diagnostinis tyrimas yra šlapalo kvėpavimo testas. H.pylori infekcijos gydymui skirti tik 10-14 dienų trukmės gydymą.

Tyrimo tikslas - atlikti kokybinį ir kiekybinį B3, B6 ir B12 vitaminų nustatymą vitaminizuotuose gėrimuose pritaikant efektyviosios skysčių chromatografijos metodą bei palyginti tų pačių gėrimų, parduodamų skirtingose šalyse (Lietuva ir Lenkija) sudėtį. Tyrimo uždaviniai: parinkti, pritaikyti ir validuoti pasirinkta efektyciosios skysčių chromatografijos (ESC) metodiką vitaminų B3, B6 ir B12 analizei vitaminizuotuose gėrimuose. Identifikuoti B3, B6 ir B12 vitaminus šiuose gėrimuose. Kiekybiškai įvertinti vitaminų B3, B6 ir B12 kiekį vitaminizuotuose gėrimuose bei palyginti Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų gėrimų sudėtį. Rezultatai: pritaikyta ESC metodika, kurioje eliuentas yra acetonitrilas bei 0,1% trifluoracto (TFA) rūgšties vandeninis tirpalas (50:50, v/v). Metodika buvo validuota ir sėkmingai pritaikyta vitaminų B3 ir B6 kokybiniam bei kiekybiniam nustatymui, tačiau ši metodika netiko vitamino B12 nustatymui mišinyje, kai vitamino B6 koncentracija viršijo B12 kiekį tūkstančiais kartų, įvyko kolonėlės perpildymas, vitamino B6 smailė galimai uždengė B12 ir todėl jo negalima buvo identifikuoti.

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti maisto produktų užterštumą chloroorganiniais pesticidais ir organiniais fosforo junginiais Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių kiekius maisto produktuose reglamentuojančius teisės aktus; 2. Surinkti ir išanalizuoti chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių patekimą į maisto produktus, jų sukeliamą žalą bei kiekius maisto produktuose - mokslinę literatūrą; 3. Išanalizuoti 1998-2006 metų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos plano ypatumus; 4. Išanalizuoti 1998-2000 ir 2002-2006 metais sukauptų visų chloroorganinių pesticidų ir organinių fosforo junginių stebėsenos rezultatus pagal apskritis ir maisto žaliavų grupes. Mityba, suvartojamo maisto asortimentas bei kokybė turi didelės reikšmės žmogaus sveikatai. Tačiau kai kuriose gyvulinės kilmės maisto produktų žaliavose vis dar aptinkama kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, pesticidai ir PCB. Atlikti tyrimai rodo, kad maisto produktuose nustatyti pesticidų kiekiai daugeliu atvejų yra mažesni negu leidžiami higienos normose, o daugelyje bandinių šių teršalų visiškai nerasta. Nors medžiagų likučiai yra nedideli, tačiau šie pesticidai jau nenaudojami 30 metų ir jų maisto produktuose neturi būti. Tad dar kartą įrodyta, kad žemės ūkyje yra būtina mažinti cheminių medžiagų naudojimą.

Reabilitacija po pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų. Autorė: Gabija Tamaliūnaitė Tyrimo tikslas. Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pilvo sienos raumenų funkcinės būklės atsistatymui pacientams po pooperacinės pilvo sienos išvaržų operacijų. Uždaviniai. 1. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš pooperacinės pilvo sienos išvaržos operaciją. 2. Įvertinti pilvo sienos raumenų funkcinius pokyčius praėjus 2mėn. po pooperacinės pilvo sienos išvaržos operacijos, atlikus reabilitaciją. 3. Palyginti pilvo sienos raumenų funkcinę būklę prieš reabilitaciją ir praėjus 2mėn. po reabilitacijos Metodai. Ištirti 7 pacientai, kurie 2019 02 27 - 2020 05 21 laikotarpiu LSMUL Kauno klinikų chirurgijos skyriuje operuoti dėl pooperacinės pilvo sienos išvaržos. Prieš operaciją buvo atliktas detalus priešoperacinis ištyrimas – funkciniai mėginiai, izometrinis ir izokinetinis tyrimas “Biodex“ sistema. Visiems tiriamiesiems buvo atlikta išvaržos plastika „sublay“ metodika. Praėjus 3 savaitėms po operacijos, visiems pacientams buvo atlikti funkciniai mėginiai ir pradėta taikyti reabilitacija – 2 sesijos per vieną savaitę, 6 savaites. Praėjus 2 mėnesiams, pacientams buvo atliktas funkcinis įvertinimas - liemens raumenų jėgos, ištvermės matavimas „Biodex“ dinamometru. Įvertintas reabilitacijos efektyvumas. Rezultatai. Atsistojimo nuo kėdės testo, bei Biodex izometrinio tyrimo metu matuotos maksimalios pilvo sienos raumenų jėgos rezultatų pagerėjimas po reabilitacijos buvo statistiškai reikšmingi, visuose kituose tyrimuose galime stebėti pacientų rezultatų pagerėjimą, nors rezultatai ir nėra statistiškai reikšmingi. Šiuo tyrimu gauti rezultatai, atitinka anksčiau darytų klinikinių tyrimų rezultatus, rodančius, jog įvairios ankstyvos reabilitacijos programos davė teigiamus, kliniškai reikšmingus rezultatus. Išvados. Ankstyva reabilitacija po pilvo sienos išvaržos operacijos turi teigiamą poveikį pilvo sienos raumenų funkcinei būklei praėjus 2 mėn. po operacijos: a. Reikšmingai pagerėjo pacientų „atsistojimo nuo kėdės” testo rezultatai b. Reikšmingai padidėjo maksimali pilvo sienos raumenų jėga izometrinio susitraukimo metu

[...]. Tyrimo tikslas. Nustatyti neurosonografinių galvos ir kaklo arterijų parametrų vertę prognozuojant demenciją lengvą kognityvinį sutrikimą turintiems pacientams. Tyrimo uždaviniai. 1. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų demografines ir klinikines charakteristikas ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 2. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų ekstrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 3. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų intrakranijinės kraujotakos parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 4. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų sienelių parametrus ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 5. Ištirti lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių pacientų miego arterijų aterosklerozinius požymius ir įvertinti jų ir progresavimo į demenciją ryšį. 6. Įvertinti bendrą tiriamųjų demografinių ir klinikinių charakteristikų bei neurosonografinių parametrų diagnostinę reikšmę prognozuojant progresavimą iš lengvo kognityvinio sutrikimo į demenciją. [...].

Darbo tikslas: ištirti šunų tarpslankstelinio disko ligos (TDL) pasireiškimą ir išanalizuoti šį pakitimą, jo diagnostikos bei gydymo metodus. Magistro baigiamajame darbe aprašomos tirtų šunų tarpslankstelinio disko išvaržos. Tyrimo duomenys rinkti 2017 – 2018 metais „X“ klinikoje. Surinkta informacija apie 150 šunų, kuriems buvo diagnozuota TDL, analizuoti šios ligos pasireiškimo dažnumas, kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso (MRT) tyrimais gauti vaizdiniai, šunims taikyti gydymo metodai bei nustatytas gydymo efektyvumas. Ligos diagnozei patvirtinti 145 šunims atliktas KT tyrimas, 5 - MRT tyrimas. Pagal nustatytą ligos sunkumą 89 šunims skirtas chirurginis gydymas, o 61 - konservatyvus. Šunys suskirstyti į tiriamasias grupes pagal: amžių (metais), lytį (patelės, patinai), veislę (mišrūnai, veisliniai), nustatytos stuburo išvaržos lokalizacijos stuburo segmentą (C1 – C5, C6 – T2, T3 – L3, L4 – S3, daugybiniai segmentai), taikytą gydymo metodą: konservatyvų (NVNU su narvo režimu) arba chirurginį (hemilaminektomijos/ laminektomijos, ventralinės angos dekompresijos operacijos). Gydymo efektyvumui įvertinti gydymo pradžioje ir 4 savaitės po gydymo įvertinti 3 kriterijai: skausmas, eisena, priopriocepcinė korekcija su giliojo (antkaulio) skausmo jutimu. Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatyta, kad TDL dažniausiai pasireiškė 6 – 9 metų amžiaus 11,5 ± 7,6 kg svorio mišrūnams bei trumpaplaukių taksų veislės šunims T3 – L3 torakolumbariniame stuburo segmente. Šunų lytis ligos pasireiškimui įtakos neturėjo. Įvertinus 3 kriterijus nustatyta, kad chirurginis gydymas yra efektyvesnis už konservatyvų gydymą (p<0,001).

Sergamumas piktybiniais navikais didėja. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama po daugiau nei 17 800 naujų vėžio atvejų. Onkologinių ligonių gydyme dažnai taikoma chemoterapija, gydymas citotoksiniais preparatais. Šis gydymas sukelia eilę toksinių reiškinių, kurie pablogina paciento būklę, mitybos statusą, gydymo efektyvumą. Darbe tiriama, kaip pasikeičia pacientų, sergančių ginekologinės ir abdominalinės lokalizacijos piktybiniais navikais ir gaunančius gydymą chemoterapija, mityba, fizinė, emocinė, socialinė būsenos, kaip jos psichologiškai reaguoja į chemoterapinį gydymą. Darbo tikslas - įvertinti pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę ir mitybos būklę, taikant chemoterapinį gydymą. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Nustatyti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvenimo kokybę chemoterapijos gydymo metu.
2. Išanalizuoti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, laboratorinių tyrimų pokyčius chemoterapijos gydymo metu.
3. Įvertinti ligonių, sergančių onkologinėmis ligomis, mitybos būklę chemoterapijos gydymo metu. Tirti 39 pacientai, gydomi chemoterapija dėl II, III, IV stadijos abdominalinės ir ginekologinės lokalizacijos piktybinių navikų. Tiriamiesiems 2012 m. kovo mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. prieš ir po chemoterapijos kurso imami kraujo laboratoriniai tyrimai, matuojamas svoris, skaičiuojamas kūno masės indeksas, įvertinama gyvenimo kokybė QLQ-C30 klausimynu. Po chemoterapijos pacientams pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: pablogėjo funkcinės skalės rezultatai, nuo 67,2 iki 47,7 procentų, paryškėjo simptomai, skalės reikšmės pakilo nuo 30,6 iki 46,9, pablogėjo bendros gyvenimo kokybės vertinimas nuo 60,7 iki 45,1. Pacientams statistiškai reikšmingai sumažėjo hemoglobino, trombocitų kiekis kraujyje, padidėjo šlapalo, kreatinino koncentracija, padidėjo kepenų fermentų aktyvumas (alanininės ir asparagininės transferazių, bei šarminės fosfatazių) kraujyje. Leukocitų kiekis kraujyje nepakito. Taikant chemoterapiją, nustatyti pakitimai asmenų mityboje. Statistiškai reikšmingai sumažėjo pacientų svoris (vidutiniškai 1,0 kg, p<0,05) ir kūno masės indeksas ( vidutiniškai 0,4 vnt., p<0,05). Tyrimo eigoje išryškėjo gyvenimo kokybės simptomų skalės rodikliai, atspindintys mitybos būklę. Ryškiausiai pasireiškė viduriavimas, nuo 9,4 iki 29,9 proc., pykinimas ir vėmimas, nuo 23,9 iki 47,0 proc. Apetito praradimas didėjo nuo 35,0 iki 55,6 proc., vidurių užkietėjimas – nuo 15,4 iki 21,4 proc. Išvados:
4. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo gyvenimo kokybės rodikliai: sumažėjo funkcinės skalės ir bendros gyvenimo kokybės reikšmės, pagilėjo simptomai.
5. Taikant chemoterapiją pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pablogėjo kraujo laboratorinių tyrimų rezultatai, pablogėjo tyrimų, atspindinčių kepenų ir inkstų būklę, rezultatai.
6. Po chemoterapijos gydymo pacientams pablogėjo mitybos būklė: sumažėjo kūno masė, kūno masės indeksas, paryškėjo simptomai, susiję su mityba.