Intervencinių diagnostikos ir gydymo procedūrų komplikacijos ir jų rizikos vertinimas

Abstract

Intervencinės kardiologijos diagnostinių ir gydomųjų procedūrų komplikacijos gali būti klasifikuojamos įvairiais būdais, tačiau dažniausiai išskiriamos komplikacijos tiesiog dėl kateterizavimo procedūros ir komplikacijos dėl specialų priemonių naudojimo (stentų, balionėlių ir kt.). Vainikinių arterijų angioplastikos (stentavimo) sėkmė paprastai yra apibrėžiama kaip minimali liekamoji stenozė (ar jos visiškas nebuvimas) kartu su gera anterogradine (TIMI3) tėkme ir klinikinių komplikacijų nebuvimu. Šių klinikinių komplikacijų skaičius dažnai vertinamas klinikiniuose tyrimuose ir angliškai vadinamas MACE (major adverse cardiac events, – didžiosios širdies komplikacijos) ar MACCE (major adverse cardiac and cerebrovascular events, – didžiosios širdies ir smegenų kraujagyslių komplikacijos). Tai yra mirčių, miokardo infarktų, skubios chirurginės revaskulizacijos ir insultų, įvykstančių per pirmąsias 30 dienų po procedūros, skaičiaus suma. Stento trombozė, restenozė ir naujos revaskulizacijos poreikis taip pat gali būti vertinami kaip komplikacijos, tačiau tai yra atskira tema, todėl šiame straipsnyje neapžvelgiama. [...].