Miego paralyžius: diagnostika, prevencija, gydymas

Abstract

Miego paralyžius tai miego sutrikimas, kuris apibrėžiamas kaip neilgai trunkantis viso kūno paralyžius, kuris pasireiškia REM miego fazėje. Miego paralyžiaus paplitimas yra apie 8% bendroje populiacijoje, tačiau atskirų tyrimų duomenys rodo, kad nuo 2% iki 60% žmonių nors kartą gyvenime buvo patyrę miego paralyžių [4,5]. Jam yra būdinga viso kūno raumenų atonija, kai išlieka galimi akių ir kvėpavimo judesiai bei nepakitęs aplinkos suvokimas [2]. Didžioji dalis miego paralyžiaus epizodų pasireiškia kartu su haliucinacijomis, kurių būna trijų tipų [7]. Šiam miego sutrikimui nustatyti rizikos veiksniai: bloga miego kokybė ir jo higiena, nemiga, miego trūkumas ir cirkadinio ritmo sutrikimai, obstrukcinė miego apnėja, nutukimas, hipertenzinė liga, alkoholio vartojimas ir rūkymas. Nustatyta, kad didžioji dalis miego paralyžiaus epizodų yra siejami ir su bloga psichologine būkle, o jų etiologijai yra svarbūs nerimo sutrikimai, panikos priepuoliai ir potrauminio streso sindromas [4,7-9]. Šiuo metu nėra sukurto „auksinio“ diagnostikos standarto miego paralyžiaus nustatymui. Sėkmingai būklės diagnostikai svarbu išsiklausti nusiskundimus, įvertinti rizikos veiksnius ir gyvenimo anamnezę. Taip pat gali būti naudinga pasinaudoti sukurtais klausimynais, padedančiais šio fenomeno nustatymui, pavyzdžiui- „Fearful Isolated Sleep Paralysis Interview“ [8]. Diferencinė diagnostika: narkolepsija, hipersomnija, nemiga, židininiai epilepsijos priepuoliai, katapleksija, potrauminio streso sindromas, šizofrenija, panikos priepuoliai [2, 8]. Šios būklės valdymui svarbiausia yra miego kokybė, tinkama jo higiena, miego pozos pakeitimas ir kiti galimi prevencijos būdai, o esant poreikiui, ir gydymo priemonės, galinčios prisidėti prie miego paralyžiaus prevencijos, pavyzdžiui medikamentinis gydymas SSRI (Flouxetine, Femoxetine ir kt.) ar tetraciklinų grupės an[...]. Sleep paralysis is a sleep disorder that is defined as a transient paralysis of the whole body that occurs during the rapid eye movement (REM) sleep. The prevalence of sleep paralysis is about 8% in the general population, but data from individual studies indicates that between 2% and 60% of people have experienced sleep paralysis at least once in their lifetime [4,5]. It is characterized by an atonement of the whole body's muscles, while ocular and respiratory movements remain unaltered, and perception of the immediate environment is clear [2]. Most of the episodes of sleep paralysis occur together with hallucinations that can occur in three different types [7]. Risk factors for this sleep disorder include poor sleep quality and hygiene, insomnia, sleep deprivation and circadian rhythm disorders, obstructive sleep apnea, obesity, hypertension, alcohol consumption and smoking. It has been found that most of the episodes of sleep paralysis are associated with poor psychological condition, while anxiety disorders, panic attacks and post-traumatic stress syndrome are important factors for its etiology [4,7-9]. Currently there is no "gold standard“ measure of sleep paralysis. For successful diagnosis, it is important to find out all the complaints, as well as to analyze the risk factors and anamnesis vitae [8]. It may also be helpful to use the established questionnaires to help identify this phenomenon, for example “Fearful Isolated Sleep Paralysis Interview”. Differential diagnosis: narcolepsy, hypersomnia, insomnia, focal epilepsy seizures, cataplexy, post-traumatic stress syndrome, schizophrenia, panic attacks. [2, 8]. Most important measures for managing this condition are the quality of sleep, its hygiene, changes in sleeping posture and other possible prevention methods. If necessary, treatment measures may be applied that can contribute to the prevention of sleep paralysis, such as treatment with SS.[...].