Stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumo įvertinimas po klubo ir kelio endoprotezavimo operacijų

Temos aktualumas Sąnarių endoprotezavimo operacijos, yra vienos dažniausiai atliekamų ortopedinių procedūrų. Tikimasi, kad šių procedūrų poreikis iki 2030 m. padidės dar keturis kartus. Po sėkmingai atliktos endoprotezavimo operacijos sumažėja skausmas, pagerėja atliekama funkcija bei gyvenimo kokybė. Literatūros duomenimis teigiami pokyčiai 5-erių metų laikotarpyje nustatomi 86,04 % pacientų po klubo endoprotezavimo operacijos ir 79,91% kelio endoprotezavimo operacijos. Reabilitacijos procesų optimizavimas yra sritis, kurios tobulinimas ir nagrinėjimas turi didelę reikšmę pacientų gyvenimo kokybės gerinimui ir atsistatymui po sąnarių endoprotezavimo operacijų. Reabilitacijos metodų supratimas efektyviai pagerina pacientų gyvenimo kokybę bei pasitenkinimą pooperaciniu rezultatu. Reabilitacijos tikslas po sąnarių endoprotezavimo operacijų yra pagerinti ir atkurti galūnės ir kūno funkcijas ir judesius. Reabilitacija dažniausiai pradedama iškart po operacijos. Reabilitacijos metu siekiama kontroliuoti skausmą, bei atliekant pusiausvyros, koordinacijos pratimus bei funkcines treniruotes, pacientą tikslingai gražinti prie įprastos veiklos. Po sąnarių endoprotezavimo operacijų Lietuvoje dažniausiai taikoma stacionarinė reabilitacija. Tuo tarpu kitose šalyse, greičiausiai dėl didelių kaštų, pacientams vis dažniau siūloma ambulatorinė reabilitacija, kuri, remiantis tyrimais, gali užtikrinti panašų efektą kaip ir stacionarinė. Ambulatorinės reabilitacijos pagrindiniai pranašumai yra mažesnės gydymo išlaidos, o individualus darbas su kiekvienu pacientu leidžia tiksliau įvertinti paciento būklę ir efektyviau įgyvendinti reabilitacijos tikslus. Tačiau dar atlikta nepakankamai klinikinių studijų, kurios įrodo, kad ambulatorinė reabilitacija yra žymiai efektyvesnė už stacionarinę. Darbo tikslas (-ai) Įvertinti ir palyginti stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą pacientams po klubo ir kelio endoprotezavimo operacijų. Tyrimo metodai Prospektyviame tyrime analizuojami pacientų, kuriems atlikta klubo arba kelio EP operacija stacionarinės ir ambulatorinės reabilitacijos rezultatai, KOOS (knee injury and osteoarthritis score) arba HOOS (hip injury and osteoarthritis score) anketas užpildant prieš operaciją ir po reabilitacijos. Statistinė anketų duomenų analizė atlikta SPSS 23.0 programa ir SAS statistine programine įranga, statistiškai reikšmingais laikomi rezultatai, kai p<0.05. Rezultatai Gautos 109 anketos po klubo ir 83 po kelio sąnario EP operacijos. Vertintas rezultato pokytis 5-iose klausimyno subskalėse. Po klubo EP ir stacionarinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis buvo 55 (SD 18), simptomų – 43 (SD 20), kasdienės funkcinės veiklos – 48 (SD 19), sportinės veiklos – 55 (SD 26), gyvenimo kokybės – 59 (SD 23). Po klubo EP ir ambulatorinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis – 55 (SD 16), simptomų – 43 (SD 20), kasdienės funkcinės veiklos – 50 (SD 17), sportinės veiklos – 64 (SD 19), gyvenimo kokybės – 62 (SD 22). Po kelio EP ir stacionarinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis buvo 32 (SD 20), simptomų – 29 (SD 16), kasdienės veiklos – 32 (SD 19), sportinės veiklos – 29 (SD 31), gyvenimo kokybės – 34 (SD 22). Po kelio EP ir ambulatorinės reabilitacijos skausmo pokyčio vidurkis – 29 (SD 26), simptomų – 22 (SD 19), kasdienės funkcinės veiklos – 29 (SD 22), sportinės veiklos – 29 (SD 33), gyvenimo kokybės – 35 (SD 27). Išvados, rekomendacijos

1. Po klubo sąnario EP po abiejų tipų reabilitacijos sumažėjo skausmas ir varginę simptomai, pagerėjo kasdienės funkcijos, sportinė veikla ir gyvenimo kokybė. 2. Po kelio sąnario EP po abiejų tipų reabilitacijos sumažėjo skausmas ir varginę simptomai, pagerėjo kasdienės funkcijos, sportinė veikla ir gyvenimo kokybė. 3. Lyginant ambulatorinės ir stacionarinės reabilitacijų efektyvumą po kelio ir klubo EP operacijų nei vienoje klausimyno subskalėje statistiškai reikšmingo skirtumo negauta. Rekomendacijos: 1. Remiantis gautais rezultatais, pacientams po klubo endoprotezavimo operacijos rekomenduojama rinktis ambulatorinę reabilitaciją. Nors statistiškai reikšmingo ambulatorinės reabilitacijos pranašumo prieš stacionarinę nenustatyta, tačiau analizuotų straipsnių duomenys rodo, kad ambulatorinės reabilitacijos medicininiai kaštai yra gerokai mažesni. 2. Remiantis gautais rezultatais, po kelio endoprotezavimo operacijos taip pat rekomenduojama rinktis ambulatorinę reabilitaciją. Nors statistiškai reikšmingo pranašumo prieš stacionarinę reabilitaciją neaptikta, tačiau analizuotų straipsnių duomenys rodo, kad ambulatorinės reabilitacijos medicininiai kaštai yra gerokai mažesni.