Krūties vėžys: moksliniai ir klinikiniai aspektai : mokslinė mokomoji monografija
Author | Affiliation |
---|---|
Aleknavičius, Eduardas | |
Editor | Affiliation |
---|---|
Atkočius, Vydmantas | |
Other(s) | ||
---|---|---|
Jackevičius, Algirdas | ||
Date |
---|
2016-02-08 |
Aprobuota Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (dabar – Nacionalinis vėžio institutas) taryboje (2014 06 19, protokolas Nr. A7-4), Lietuvos onkologų draugijos valdybos posėdyje (2015 06 01, protokolas Nr. 3) bei Onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacijos susirinkime (2015 06 02, protokolas Nr. 2).
ISBN 978-9986-784-99-9.
Bibliogr.: knygos skyrių gale.
Krūties vėžys - viena aktualiausių moterų sveikatos problemų pasaulyje. Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 1 mln. piktybinių krūties navikų, kas sudaro apie 23 proc. visų moterų vėžio atvejų. Tai dažniausia onkologinė liga tarp moterų tiek ekonomiškai stipriose, tiek ekonomiškai silpnose šalyse. Mirties priežasčių struktūroje krūties vėžys yra dažniausia mirties priežastis tarp moterų mirčių nuo piktybinių navikų. Nustatyta daug krūties vėžio rizikos veiksnių, ypač turinčių įtakos krūties vėžiui formuotis dalyvaujant hormonų mechanizmams. Vis dėlto žinomi rizikos veiksniai gali paaiškinti tik nedidelės dalies krūties navikų išsivystymo priežastis. Šiandien, pasitelkus visuminių genų raiškos pokyčių tyrimų metodus (DNR mikrogardeles, antros kartos sekoskaitą), mėginama geriau suprasti krūties vėžio biologinius savitumus, patikslinti krūties vėžio klasifikaciją. Genų raiškos analizė, atlikta naudojant klasterių hierarchinio sudarymo metodiką, išryškino du pagrindinius genų raiškos klasterius, besidalijančius į dar du mažesnius. Vadovaujantis gautais duomenimis, išskirti keturi krūties vėžio tipai – A liuminalinis, B liuminalinis, HER2 teigiamas, bazalinis (angl. basal-lite). Nepaisant sukaupto didelio molekulinių duomenų apie krūties vėžį kiekio, svarbus mokslininkų uždavinys ir toliau lieka apibendrinti sukauptas žinias ir integruoti jas į onkologijos klinikoje naudojamus algoritmus krūties vėžiui diagnozuoti, jo atsakui į gydymą įvertitni bei ligos prognozei numatyti. Minėti aspektai (krūties vėžio biologija, rizikos veiksniai, sergamumo ir mirtingumo pokyčiai, imuninės ir antioksidacinės sistemų pokyčių vaidmuo) apžvelgti šioje knygoje. Nors tiek klinikiniai tyrimai, tiek gydytojų stebėjimai rodo ryšį tarp nepiktybinių krūties ligų ir vėžio, vis dėlto dar nėra aišku, ar atskiri pakitimai krūtyse yra padidėjusios rizikos [...].