COVID-19 sukelta intravaskulinė plaučių koagulopatija
Author | Affiliation |
---|---|
Dautorius, Airidas | Viešoji įstaiga Naujosios Akmenės ligoninė |
Biomedicina / Biomedicine
Naujoji COVID-19 infekcija, pirmą kartą nustatyta Uhane (Kinija) 2019 metų gruodžio mėnesį, neilgai trukus tapo pandemija. Liga sukelia įvairius klinikinius simptomus – nuo besimptomės infekcijos iki ūmaus respiracinio distreso sindromo bei plautinės embolijos (PE). Tyrimo tikslas - aptarti COVID-19 infekcijos sukeltus plaučių kraujagyslių koagulopatijos ypatumus. Mokslinių šaltinių paieškai naudotasi PubMed duomenų baze. Analizei atrinktos publikacijos, kuriose aprašomi tyrimai, analizuojantys COVID-19 sukeltos koagulopatijos plaučių kraujagyslėse epidemiologiją, rizikos veiksnius, patogenezę ir hemostazę, kliniką ir diagnostiką. Rezultatai. COVID-19 infekcija išsiskiria neįprastai dažnais kraujo krešumo sutrikimais (trombocitopenija, hiperkoaguliacija, venų trombozė, diseminuota intravaskulinė koagulopatija). Pastebėta, kad kraujo krešumo sutrikimai daugiausia pasireiškia plaučių kraujagyslėse. Tyrimuose atskleista, kad trečdaliui pacientų, gydomų reanimacijos – intensyviosios terapijos (RITS) skyriuose, net ir tiems, kuriems buvo taikyta tromboprofilaktika, išsivysto plautinė embolija Dėl infekcijos plitimo pavojaus rutininių vaizdo tyrimų atlikimas yra ribojamas, o imobilizacija, gydymas RITS, intraveniniai kateteriai dar labiau didina tromboembolinių įvykių riziką. Išvados. COVID-19 infekcijos sukeliama plaučių kraujagyslių koagulopatija yra vienas pagrindinių ir ryškiausių ligos požymių, stipriausiai pasireiškiantis plaučių ir giliųjų venų kraujagyslėse. Net ir nedidelis d-dimerų kiekio padidėjimas siejamas su dideliu mirtingumu. Infekcijos sukeltą plaučių emboliją patiria apie trečdalis RITS pacientų. Diagnostiką sunkina infekcijos plitimo pavojaus, todėl plaučių embolija dažnai nepatvirtinama vaizdo tyrimais.
The novel COVID-19 infection was first time discovered in Wuhan (China) in December 2019 and quickly became pandemic. The disease causes various symptoms from asymptomatic disease to acute respiratory distress syndrome and pulmonary embolism. Aim - the purpose of this analysis is to discuss COVID-19 induced pulmonary intravascular coagulopathy peculiarities. Methods and material - with the help of PubMed database a review of literature was performed selecting publications which studied epidemiology, pathogenesis, risk factors, clinical symptoms and diagnostics in COVID-19 coagulopathy. COVID-19 manifests in unusually common coagulation disroders such as thrombocytopenia, hypercoagulation, venous thrombosis, disseminated intravasal coagulopathy. It is also noted that coagulopathy appears predominantly in pulmonary vessels. As studies have shown, about a third of patients administered in intensive care units develope pulmonary embolism, even though thrombophylaxis was started. Due to danger of transmitting disease basic image examinations could not be performed routinely and immobilisation, ICU administration, intravenous catheters increase the risk of thromboembolic events increased even more.