Aknės gydymo algoritmas Lietuvoje
Author | Affiliation | |
---|---|---|
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos | ||
Bylaitė, Matilda | Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos |
Date |
---|
2012-04-27 |
Aknė (paprastieji spuogai) yra viena dažniausių lėtinių uždegiminių odos ligų. Išskiriami keturi svarbiausi aknės patofiziologiniai veiksniai: 1) androgenų sąlygojamas riebalų liaukų (RL) išvešėjimas ir aktyvumas, 2) sutrikę folikulo diferenciacijos procesai ir hiperkeratinizacija, 3) Propionibacterium acnes (P. acnes) kolonizacija folikule, 4) tolesnis uždegimo mediatorių išsiskyrimas bei odos imuniteto sutrikimai. Būtent todėl, kad aknė - daugiapriežastinis susirgimas, šiuolaikinis gydymas yra kombinuotas ir remiasi svarbiausiais etiopatogeneziniais veiksniais, ligos sunkumo laipsniu bei įtaka paciento gyvenimo kokybei. Įvertinus aknės eigos ir gydymoi specifiką, didėjančią bakterijų atsparumo antibiotikams bei sunkių ligos formų sukeliamų pasekmių atsiradimo riziką, Europos dermatologų forumas sudarė naujas aknės gydymo gaires ("S3 - European Guidelines for the treatment of acne", 2011), kuriomis nematoma remtis, sudarant aknės gydymo algoritmą Lietuvoje. 2011 metų Europos aknės gydymo gairių kertiniai akmenys: • Gydymą pradėti, nustačius ligos sunkumo laipsnį ir įvertinus paciento gyvenimo kokybės suprastėjimą dėl aknės. • Algoritme pateiktą atitinkamo vyraujančio tipo ir sunkumo laipsnio aknės gydymą taikyti, laikantis pakopinės terapijos taktikos: palaipsniui pritaikant ir laiku pakeičiant gydymą, jei nėra terapinio atsako arba atsirado nepageidaujamas vaisto poveikis. • Norint išvengti atsparumo antibiotikams formavimosi, nerekomenduojama lokalių ir sisteminių antibiotikų monoterapija. [...].