Psichozė: apibrėžimas, klinikiniai bruožai, diagnostika, valdymas ir gydymas
Psichozės terminui vis dar trūksta vieningo apibrėžimo, tačiau klinikinis konstruktas išlieka stabilus, jį sudaro keli simptomai: kliedesiai, haliucinacijos, mąstymo formos pokyčiai ir/ar sutrikimai, neorganizuotas arba nenormalus motorinis elgesys (įskaitant katatoniją) ir negatyvieji simptomai. Tokia būsena smarkiai sutrikdo asmens funkcionalumą ir funkcionavimą visuomenėje bei buitinėje kasdienybėje. Psichozę patiriantis asmuo neretai kelia pavojų sau ar aplinkiniams, todėl labai svarbi greita diagnostika, kontrolė ir gydymas. Išsamus neuropsichiatrinis ištyrimas yra būtinas psichotinės būklės valdyme, taip pat padedantis nustatyti somatinę, su psichotropinėmis medžiagomis susijusę, neurologinę ar psichiatrinę psichozės priežastį. Psichozės gydymas apima farmakoterapiją antipsichoziniais vaistais, stabilios ligos fazės metu prijungiant psichoterapija, psichosocialines intervencijas, bendradarbiavimą su pirminės sveikatos priežiūros gydytojais, informacijos apie ligą teikimą pacientui bei paramą artimiesiems.
The term "psychosis" still does not have a unified definition, but its clinical construct remains stable, it consists of several symptoms: delusions, hallucinations, disorganized thinking (speech), grossly disorganized or abnormal motor behavior (including catatonia), and negative symptoms. This type of condition sharply disrupts the functionality of the person and his functioning in society and domestic routine. A person experiencing psychosis is often a risk to himself or his surroundings, making quick and efficient diagnosis, control and treatment essential. Extensive neuropsychiatric assessment is a prerequisite to the treatment of psychotic symptoms, and it highlights recognition of medical, substance-related, and neurologic causes of psychosis over their attribution to psychiatric conditions. Treatment of psychosis includes antipsychotic drugs pharmacotherapy, adding psychotherapy, psychosocial interventions, cooperation with primary care physicians, education about the disease and support for the relatives at a stable illness phase.