Pasikartojanti clostridium difficile infekcija ir jos gydymo galimybės
Date |
---|
2020-05-25 |
Pasikartojanti Clostridium difficile infekcija - tai žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia Clostridium difficile (Cl. difficile) bakterijos. Ši anaerobinė gramteigiama bakterija formuoja sporas ir produkuoja A ir B toksinus. Cl. difficile nešiotojai išskiria sporas į aplinką su išmatomis, patys neturėdami jokių infekcijos simptomų. Infekcija dažniausiai plinta fekaliniu – oraliniu keliu perduodamos sporų pavidalu. Bet pagrindinius ligos simptomus sukelia A ir B egzotoksinai. A toksinas sukelia uždegimą, kuris skatina žarnyno skysčio sekreciją, žarnyno gleivinės pažeidimą ir tiesiogiai suaktyvina neutrofilus. B toksinas yra 10 kartų stipresnis už A toksiną, praktiškai jis ir nulemia visą ligos sunkumą ir eigą. Ši liga nepilnai išgydyta linkusi atsikartoti. Net 25 proc. pasveikusių pacientų būna pakartotinis simptomų pasireiškimas dviejų mėnesių laikotarpyje. Tai rodo, kad ši liga linkusi kartotis net po pasveikimo. Pagrindiniai nemodifikuojami rizikos veiksniai susirgti šia infekcija yra vyresnis amžius (>65m.), moteriška lytis. Kiti veiksniai, susiję su padidėjusia kartotinės CDI rizika - lėtinė inkstų liga ir gyvenimas slaugos namuose, antibiotikų, protonų siurblio inhibitorių ar kortikosteroidų vartojimas. Yra keli šios infekcijos gydymo būdai. Pagrindinis gydymas yra antibiotikų terapija. Pirmajam nesunkiam infekcijos epizodui bei pirmajai nesunkiai rekurentinei Cl. difficile infekcijai gydyti yra naudojamas metronidazolis. Tačiau dauguma atvejų, esant sunkiai eigai arba dažniai kartojantis Cl. difficile infekcijai, gydoma vankomicinu arba derinami abu šie antibiotikai. Pasikartojantis CDI, kai jau buvę mažiausiai 3 lengvo ar vidutinio sunkumo CDI epizodai ir 6–8 savaičių kartotinis vankomicino vartojimas su alternatyviu antibiotiku ar be yra indikacija išmatų mikrobiotos transplantacijai. [...].
Recurrent Clostridium difficile (Cl. difficile) infection is an infectious intestinal disease caused by Cl. difficile bacteria. This anaerobic gram-positive bacterium forms spores and produces A and B toxins. Cl. difficile carriers secrete spores into the environment with feces without any symptoms of infection. The infection is usually spread by faecal-oral transmission in the form of spores. But the main symptoms of the disease are caused by exotoxins A and B. Toxin A causes inflammation, which promotes the secretion of intestinal fluid, damages the intestinal mucosa, and directly activates neutrophils. Toxin B is 10 times stronger than toxin A, which in practice determines the overall severity and course of the disease. This disease, if not fully cured, tends to reinfect. Even 25 percent. patients recur within a period of two months. This suggests that the disease tends to recur even after recovery. The main unchanging risk factors for this infection are older age (> 65 years), female gender. Other factors associated with an increased risk of recurrent CDI include chronic kidney disease and living in a nursing home, taking antibiotics, proton pump inhibitors, or corticosteroids. There are several treatments for this infection. The main treatment is antibiotic therapy. Metronidazole is used to treat the first mild episode of infection and first mild reinfection. But studies have been done that in some cases can also use vancomycin and get a better treatment result, or a combination of both. Recurrent CDI: At least 3 episodes of mild to moderate CDI and repeated administration of vancomycin for 6-8 weeks with or without an alternative antibiotic are indicated for faecal microbial transplantation. Donors for this transplant are usually relatives or family members to reduce the risk of transmitting the infectious agent. [...].