Pielonefrito etiologijos, epidemiologijos, klinikos, diagnostikos ir gydymo apžvalga

Abstract

Dėl apatinių šlapimo takų infekcijų kasmet hospitalizuojama vis daugiau pacientų ir beveik visos jos turi patofiziologinę galimybę išsivystyti į pielonefritą, kuris kliniškai įvardijamas, kaip viršutinių šlapimo takų infekcija. Pielonefritas yra inkstų parenchimos uždegimas, kurį sukelia bakterijos keliaudamos ascendentiniu keliu iš šlaplės, šlapimo pūslės ar šlapimtakių. Svarbiausia užduotis gydytojui atskirti viršutinių ir apatinių šlapimo takų infekcijas. Geriausios priemonės diferencijuoti šias patologijas yra kruopštus anamnezės surinkimas ir fizinio ištyrimo įgūdžiai, jie taip pat leidžia nustatyti ir kitas patologijas. Diagnozuojant svarbu mokėti tyrimo metodus, bet taip pat puikiai žinoti pagrindinę pielonefrito klinikinę triadą: šono skausmas, karščiavimas ir pykinimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime pielonefrito etiologiją, epidemiologiją, kliniką, diagnostiką ir gydymo galimybes. Lower urinary tract infections result in more and more patients being hospitalized each year, and almost all of them have a pathophysiological chance of developing pyelonephritis, which is clinically termed as an upper urinary tract infection. Pyelonephritis is an inflammation of the renal parenchyma caused by bacteria traveling ascendantly from the urethra, bladder, or ureters. The most important task for the doctor is to distinguish between upper and lower urinary tract infections. The best means of differentiating these pathologies are careful collection of medical history and physical examination skills, they also allow the identification of other pathologies. When diagnosing, it is important to know the test methods, but also to have a thorough knowledge of the basic clinical triad of pyelonephritis: side pain, fever, and nausea. In this article, we will review the etiology, epidemiology, clinic, diagnostics, and treatment options of pyelonephritis.