Pomenopauzinė hormonų terapija – moters grožis ir sveikata

Abstract

45-55 moters metai – tai įprastas amžius, kai išsenka moters kiaušidžių folikulinis aparatas. Ankstyvoji menopauzė laikoma iki 40 metų. Menopauzės vidurkis – apie 50 metai. Ketvirtadalis moterų nejaučia pomenopauzinių estrogenų stokos simptomų arba jie būna silpni. Trims ketvirtadaliams moterų pasireiškia vidutiniai arba ryškūs simptomai. Išsekus folikulų atsargoms, nustojus funkcionuoti kiaušidėms, nebesintezuojamas estradiolis (E2) – pagrindinis moters hormonas. Jo stoka sukelia pomenopauzinį, arba estrogenų stokos, sindromą. Beveik visuose moters organizmo audinių ląstelėse yra alfa ir beta estrogenų receptoriai. Prie jų jungiasi E2, darydamas genominį ir negenominį poveikį. Klasikinis genominis poveikis apima estrogenų receptorių aktyvinimą ir genų ekspresiją. Estrogenų receptoriai veikia per transkripcijos procesų reguliavimą, įtraukdami branduolio translokaciją ir susiejimą su specifiniais atsako elementais (sukuriamas tikslinis geno ekspresijos reguliavimas), todėl pasireiškia anabolinis poveikis, ląstelėse skatinama baltymo sintezė. Negenominis poveikis pasireiškia tada, kai estrogenai sukelia greitą vazodilataciją per estrogenų receptorių aktyvinimą dėl greito azoto oksido sintezės indukcijos endotelio ląstelėse. Estrogeno negenominis poveikis sukelia kraujagyslės sienelės membraninius reiškinius, tokius kaip membraninio joninio pralaidumo ir membranų surištų fermentų aktyvinimo pokyčius. [...].