Naujagimių sepsis
Įžanga. Naujagimių sepsis skirstomas į ankstyvą ir vėlyvą, kurie skiriasi pagal įgijimo būdą ir atsiradimo laiką. Ankstyvas sepsis yra vertikalaus bakterijų perdavimo iš motinos perinataliniu laikotarpiu rezultatas. Vaisius gali būti kontaminuotas bakterijomis, joms pakilus iš makšties į gimdą, hematogeniškai per placentą arba retais atvejais per kiaušintakį. Vėlyvas sepsis atsiranda dėl postnatalinės aplinkos patogeninių bakterijų poveikio. Tikslas. Išsiaiškinti naujagimių sepsio apibūdinimą, rizikos veiksnius, diagnostikos metodus ir gydymą. Metodai. Remiantis „Pubmed“ rastomis mokslinėmis publikacijomis, publikuotomis 2010-2020 metais, atlikta literatūros apžvalga. Rezultatai. Riziką susirgti sepsiu didina neišnešiotumas, mažas gimimo svoris, ilgas bevandenis laikotarpis, chorioamnionitas, ilgas hospitalizavimo laikas, vitamino D trūkumas, motinos kolonizacija B grupės β hemoliziniu Streptokoku. Liga diagnozuojama pagal klinikinius požymius ir laboratorinius duomenis. Atliekamas pilnas kraujo vaizdo tyrimas, nustatomas C - reaktyviojo baltymo ir prokalcitonino kiekis, tačiau svarbiausias tyrimas yra kraujo pasėlis. Diagnozavus naujagimių sepsį yra labai svarbus ankstyvas gydymo pradėjimas. Du svarbiausi gydymo komponentai yra simptominis gydymas ir racionali antibiotikoterapija. Antibiotiko pasirinkimas priklauso nuo įtariamos mikrofloros ir atsparumo vaistams, taip pat nuo infekcijos šaltinio. Rekomenduojamas empirinis gydymas įtariant ankstyvą naujagimių sepsį yra ampicilino ir gentamicino derinys. Išvados. Naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimių ir vaikų mirštamumo priežasčių. Diagnozuoti gali būti sunku, nes pirmieji simptomai būna nežymūs ir prasideda įvairiai. [...].
Introduction: Neonatal sepsis can be classified into early onset and late onset, which varies according to the methods of acquisition and the time of onset. Early onset sepsis is the result of vertical bacterial transmission from the mother during the perinatal period. The fetus can be contaminated with bacteria as they rise from the vagina into the uterus, hematologically through the placenta, or in rare cases through the fallopian tube. Late onset sepsis is caused by exposure to pathogenic bacteria in the postnatal environment. Objective: To elucidate neonatal sepsis description, risk factors, diagnostic methods and treatment. Methods: Based on publications found by “Pubmed” published in 2010-2020, a literature review was performed. Results: The risk of sepsis is increased by preterm birth, low birth weight, long anhydrous period, chorioamnionitis, long hospitalization time, vitamin D deficiency, maternal group β hemolytic B streptococcal colonization. The disease is diagnosed on the basis of clinical signs and laboratory data. Laboratory assessment includes a complete blood count, C-reactive protein and procalcitonin levels. The most important test is the blood culture. Early initiation of treatment is very important when neonatal sepsis is diagnosed. The two most important components of treatment are supportive treatment and rational antimicrobial therapy. The recommended empirical treatment for suspected neonatal sepsis is a combination of ampicillin and gentamicin. Conclusions: Neonatal sepsis is an important cause of morbidity and mortality among newborns. Diagnosis can be difficult because the first symptoms are mild and begin in a variety of ways. Once the disease has been diagnosed, a blood culture should be performed as soon as possible also supportive treatment and empirical antibiotic therapy should be initiated. [...].