Posturalinės ortostazinės tachikardijos sindromas I dalis: klinikinė išraiška ir diagnostika
| Date | Volume | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|---|
2025-05-13 | 29 | 5 | 336 | 340 |
Šeimos gydytojo studijos
Posturalinės ortostazinės tachikardijos sindromas yra autonominės nervų sistemos disreguliacijos forma, dažniausiai pasireiškianti vaikams ir jauniems asmenims. Jam būdingas žymus širdies susitraukimų dažnio padidėjimas stovint be kraujospūdžio sumažėjimo ir kiti simptomai. Patofiziologiškai posturalinės ortostazinės tachikardijos sindromas skirstomas į neuropatinį, hiperadrenergini ir hipovoleminį. Kiekvienas tipas pasižymi specifinėmis priežastimis ir simptomais, tačiau dažnai jie persidengia arba keičiasi tam pačiam pacientui. Diagnozė nustatoma remiantis kruopščiai surinkta anamneze, aktyvaus stovėjimo mėginio rezultatais ir elektrokardiogramos duomenimis.
Postural orthostatic tachycardia syndrome is a form of autonomic nervous system dysregulation, most commonly affecting children and young adults. It is characterized by a significant increase in heart rate upon standing without a decrease in blood pressu-re, along with other symptoms. Pathophysiologically, postural orthostatic tachycardia syndrome is classified into neuropathic, hyperadrenergic, and hypovolemic types. Each type has specific causes and symptoms, although they often overlap or change within the same patient. Diagnosis is based on a carefully taken medical history, active standing test results, and electrocardiogram data.