Invazinio arterinio kraujo spaudimo kreivių parametrų skirtumai skubių ir planinių gydomųjų intervencinių vainikinių arterijų procedūrų metu

Įžanga Išeminė širdies liga (IŠL) – tai pamažu progresuojanti vainikinių arterijų aterosklerozė, ilgainiui sąlygojanti vainikinių arterijų spindžio susiaurėjimą ir miokardo išemijos – neatitikimo tarp miokardo aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagomis prisotintu krauju bei jo poreikio širdies raumenyje – simptomus [1]. IŠL jau daugelį metų išlieka pirmaujančia mirties priežastimi visame pasaulyje. Pagal 2022 m. Pasaulio sveikatos statistikos ataskaitą, IŠL pagrindine mirties priežastimi moterims yra daugiau nei pusėje visų šalių, o vyrams - net trijuose ketvirtadaliuose pasaulio valstybių [2]. Lietuva šioje statistikoje taip pat ne išimtis – Higienos instituto duomenimis, net 29,26 % visų mirčių Lietuvoje 2021 metais įvyko būtent dėl išeminių širdies susirgimų [3]. Ir nors šiuo metu pasaulyje vykdoma daugiau nei 8800 su IŠL susijusių klinikinių tyrimų [4], jų poreikis ir svarba metams bėgant tik auga – skaičiuojama, kad IŠL sergamumo rodiklis 2030 m. turėtų viršyti net 1845 atvejus 100 000 gyventojų [5]. Taip drastiškai augant sergamumui IŠL bei kartu tobulėjant intervencinės kardiologijos galimybėms, kasmet atliekama ir vis daugiau perkutaninių vainikinių arterijų intervencijų (PVAI) [6]. Net pusė visų PVAI sudaro gydomosios procedūros, kurios gali būti atliekamos tiek planine tvarka, tiek esant ūmiems vainikinių arterijų sindromams (ŪVAS), keliantiems tiesioginę grėsmę pacientų gyvybei [7]. Visų intervencinių gydomųjų procedūrų metu yra monitoruojamas invazinis arterinis kraujo spaudimas (iAKS) – tikslus ir informatyvus širdies darbą atspindintis rodiklis [8]. Pastebėta, kad sėkmingai atstačius kraujotaką vainikinėje arterijoje, kraujo spaudimo kreivė pakinta – padidėja plotas po kreive bei kraujo tėkmės pikas. Ir nors intensyvioje terapijoje jau kurį laiką rutiniškai analizuojamos iAKS kreivės bei ieškoma jų formos pokyčių sąsajų su klinikine paciento būkle bei gydymo išeitimis [9], tyrimų, kurie išsamiai atspindėtų kreivių pokyčius ir jų ryšį su PVAI procedūros sėkmingumu bei gydymo baigtimis, nėra. Atsižvelgiant į iAKS rodiklių informatyvumą bei duomenų trūkumą šioje srityje, nuspręsta atlikti šį tyrimą ir įvertinti iAKS kreivės formos pokyčių ryšį su revaskuliarizacijos efektyvumu bei paciento savijauta trumpalaikio ir ilgalaikio stebėjimo laikotarpiais. Tyrimo tikslas Nustatyti ir įvertinti invazinio arterinio kraujo spaudimo kreivių, registruotų sėkmingų skubių ir planinių intervencinių vainikinių arterijų gydomųjų procedūrų metu, parametrų skirtumus. Metodai Buvo užregistruotos ir atspausdintos 184 pacientų, kuriems 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. kovo 1 d. atlikta perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (PVAI), invazinio arterinio kraujo spaudimo (iAKS) ir elektrokardiogramos (EKG) kreivės. Kiekvienam pacientui bent penki iAKS ir EKG kreivių kompleksai buvo registruojamo du kartus – prieš ir iš karto po sėkmingos PTVAI. Kreivių prametrai analizuoti rankiniu būdu naudojant programinės įrangos paketą ImageJ 1.53t. Kiekvienam pacientui vertintos 5 kreivės šiais aspektais: 1) iAKS kreivės kampas prie anakrotinės bangos dalies (laipsniais, o ); 2) Plotas po iAKS kreive (mm2); 3) iAKS kreivės perimetras (mm); 4) Atstumas tarp EKG R bangos ir iAKS kreivės pradžios taško (mm); 5) EKG kreivės plotas (mm2). Taip pat buvo renkami pacientų klinikiniai, demografiniai, laboratorinių tyrimų bei vainikinės arterijų angiografijos rezultatai. Vainikinių arterijų ligos sunkumui ir išplitimui įvertinti buvo naudojama GENSINI skaičiuoklė – visi pacientai, atsižvelgiant į GENSINI balą, buvo suskirstyti į 3 grupes: (1) pirmasis tertilis – < 11 balų, (2) antrasis tertilis – 11–38 balai ir (3) trečiasis tertilis – >38 balai. Statistinė analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 28.0 programą. Kiekybiniai kintamieji, pasiskirstę pagal normalųjį skirstinį, aprašyti imties vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu (SN). Kokybiniai kintamieji aprašyti dažniu ir santykinio dažnio procentine išraiška. Dviem nepriklausomoms imtims, pasiskirsčiusioms pagal normalųjį skirstinį, taikytas Stjudento t (angl. Student t) kriterijus ir tiesinė regresinė analizė. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo α = 0,05, skirtumas tarp lyginamųjų grupių laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. […].