Emocinis intelektas: Lietuvos jaunimo tyrimas : mokslo monografija

Abstract

Monografijoje pristatoma originali emocinio intelekto (EI) įvertinimo metodika EI-DARL ir ją taikant atliktas Lietuvos jaunimo emocinio intelekto ir jo veiksnių tyrimas. Ši nauja metodika yra dviejų versijų. Trumpąją versiją EI-DARL Vi sudaro tradicinis klausimynas, pagal kurį tiriamieji atskleidžia savo sutikimo su teiginiais laipsnį. Testas turi keturias pagrindines skales: Savo emocijų supratimo, Kitų emocijų supratimo, Savo emocijų ir elgesio valdymo/reguliavimo, Tarpasmeninių santykių valdymo/reguliavimo. Minėtos skalės atspindi esminius emocinio intelekto matmenis. Į trumpąją versiją taip pat įtraukta penkta – Manipuliavimo – skalė. Manipuliavimo sklaės teiginiai skirti apčiuopti asmens gebėjimus kontroliuoti aplinkinių žmonių elgesį pasinaudojant jų emocijomis, atrandant jų silpnąsias puses. Ilgoji versija EI-DARL V2 papildomai turi dvi skales: Veidų išraiškų atpažinimo skalę, tiriančią gebėjimą atpažinti neverbalinius signalus, ir Emocinių socialinių ir tarpasmeninių situacijų skalę, duodančią dvejopą įvertinimą: tiriamojo turimas žinias apie tinkamus emocinių situacijų sperendimo būdus ir realų tiriamojo elgesį tokio pabūdžio situacijose. Metodikos validumas (tinkamumas) ir patikimumas yra pakankami. Monografijoje pateikiami gausūs duomenys apie Lietuvos jaunimo, nuo 17 iki 27 m. amžiaus, emocinio intelekto ir socialinių, demografinių bei psichologinių veiksnių sąsajas. Nustatyta, kad vyrai ir moterys savo emociniu intelektu pagal jungtinį EI įvertinti neskiria, o amžius teigiamai koreliuoja su EI lygiu. Svarbų vaidmenį vaidina įvairūs šeimos veiksniai: blogiausiai savo emocijas supranta ir valdo tiriamieji, augę besipykstančiose šeimose; jie taip pat yra geriausi manipuliatoriai, gebantys pasinaudoti silpnosiomis aplinkinių pusėmis; globos namuose augę asmenys geba geriausiai valdyti savo emocijas, tačiau jiems sunkiausiai sekasi spręsti emocines-socialines situacijas. Tyrimas parodė, kad motinos, skirtingai nuo tėvo, išsimokslinimas ir ypač profesijos bei veiklos pobūdis turi ypatingą reikšmę vaiko EI. Tyrimas atskleidė veiklos pobūdžio svarbą emocinio intelekto lygiui: aukščiausias emocinis intelektas yra įvairiose srityse dirbančio jaunimo grupėje, žemiausias – tarp bedarbių. Rezultatai rodo svarbų faktą, kad yra ryšys tarp akademinių pasiekimų ir emocinio intelekto lygio: emocinis intelektas yra aukščiausias tų tiriamųjų, kurie yra/buvo labai geri mokiniai, žemiausias – silpnų mokinių. Patvirtinta, kad aukšto emocinio intelekto asmenims būdingas vidinis kontrolės lokusas (kontrolės lokusas – tai psichologinė sąvoka, reiškianti žmogaus taikomą jo gyvenime vykstančių įvykių atribucijos (priskyrimo) būdą), kad tarp jų yra daugiau lyderių, jie save pozytiviau vertina ir nebijo iš savęs pasišaipyti. Nustatytos sąsajos tarp emocinio intelekto lygio ir asmenybės tarpasmeninių santykių efektyvumo. Aukšto emocinio intelekto individai dažniausiai renkasi bendradarbiavimo, kompromiso arba rungtyniavimo strategiją konfliktams spręsti; tai dažniau yra ekstravertiški nei introvertiški žmonės. Rasti statistiškai patikimi ryšiai tarp emocinio intelekto lygio ir individo subjektyvaus savo sveikatos kaip psichinės, fizinės ir socialinės gerovės vertinimo.