Kalbos funkcijų atsigavimas persirgus galvos smegenų insultu
| Date |
|---|
2007-10-01 |
Kalbos sutrikimai afazija, dizartrija – dažni specifiniai neurologiniai sutrikimai, pasireiškiantys ištikus ūminiam galvos smegenų insultui (GSI). Šiuo metu vis dar nepakankamai ištirti mechanizmai, skatinantys funkcijų atsigavimą persirgus GSI, trūksta žinių ir apie natūralaus savaiminio atsinaujinimo eigą. Darbo tikslas – įvertinti persirgusių galvos smegenų insultu pacientų kalbos funkcijų atsigavimą dvejų metų laikotarpiu. Metodai. Per 6 metus (1995–2000 metais) Klaipėdos ligoninėje buvo hospitalizuoti 2349 ligoniai, ištikti ūminio GSI. Šiame darbe analizuojami išrašytų po gydymo stacionare 1045 ligonių (amžius – 28–97 m.) ilgalaikio stebėjimo duomenys. Visi tiriamieji buvo įtraukti į tuo metu vykdomą GSI valdymo ir kontrolės programą Klaipėdos mieste. Buvo taikoma tradicinė specialistų komandos vykdoma reabilitacija insulto skyriuje ir vėliau trumpą periodą, vadinamą „savaiminiu atsinaujinimu“, kai smegenys fiziologiškai savaime gyja po pažeidimo, reabilitacijos skyriuje. Rezultatai. Ūminio GSI metu buvo nustatyta: 28,0 proc. pacientų – dizartrija (dalinė – 24,0; visiška – 4,0), 29,1 (17,2; 11,1) proc. pacientų – motorinė afazija, 21,9 (13,5; 8,4) proc. pacientų pasireiškė sensorinė afazija. Visame tiriamųjų kontingente išrašant po gydymo stacionare statistiškai reikšmingai sumažėjo visų kalbos sutrikimo atvejų: iki 15,6 (dalinė – 14,8; visiška – 0,8) proc. dizartrijos atvejų, iki 19,3 (15,5; 3,8) proc. – motorinės afazijos ir iki 12,2 (9,2; 3,0) proc. – sensorinės afazijos atvejų. Palyginti su būkle po gydymo stacionare, visų nagrinėtų kalbos sutrikimų atvejų statistiškai reikšmingai sumažėjo tik po 6 mėn., ir jų atvejų skaičius labiau nekito vėlesniais stebėjimo periodais. [...].
The most common communication disorders occurring after stroke are aphasia and dysarthria. At the moment, very little is known about the mechanisms that govern stroke recovery, and the natural history of recovery in humans’ models is incompletely understood. The aim of this study was to examine the patterns of recovery of speech and language over 2 years after stroke. Methods. Over a 6-year period (1995–2000) 2349 stroke events were determined in Klaipeda hospital. 1045 stroke survivors aged 28 to 97 years were analyzed. All stroke patients are admitted to the Stroke Program and managed by stroke-neurologists and attended by the Multidisciplinary Stroke Team. Traditionally aphasic patients were entitled to a few months of speech rehabilitation during a brief period of so-called “spontaneous recovery” when the brain physiologically heals itself from injury. Results. In the acute phase dysarthria was diagnosed in 28% (partial, 24%; full, 4%), patients, motor and sensory aphasia in 29,1% (17,2%; 11,1%), and 21,9% (13,5%; 8,4%) patients respectively. At discharge dysarthria was presented in 15,6% (partial, 14,8%; full, 0,8%), motor and sensory aphasia in 19,3% (15,5%; 3,8%), and 12,2% (9,2%; 3%) patients respectively. Spontaneous recovery within the first 6 months was substantial and lesser, but no significantly positive, during the chronic stage of recovery (i.e., 6–24 months post onset). Conclusions. The information on the patterns of recovery over 2 years after stroke could be used to target longer-term, non-acute interventions.