Dilatacinė kardiomiopatija: apibrėžimas, rizikos veiksniai, diagnostika, gydymas ir prognozė
Dilatacinė kardiomiopatija - tai liga, kuri pasireiškia susilpnėjusio širdies raumens sukeltais simptomais. Priežastys yra įvairios, bet dauguma atvejų siejama su genetiniu polinkiu sirgti šia liga, dažniausias paveldėjimo tipas yra autosominis dominantinis, bet gali būti siejamas ir su X chromosoma susijusiomis ligomis. Liga ilgus metus gali būti besimptomė, tačiau laikui bėgant ji dažniausiai manifestuoja dekompensuotos širdies nepakankamumo simptomais, tokiais kaip padažnėjusiu širdies ritmu, dusuliu, kojų patinimu, fizinio krūvio netoleravimu ir kitais. Pagrindinis ligos požymis - kairiojo skilvelio dilatacija ir kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas, kuris būna lygus 40% ar dar mažesnis. Šios ligos diagnostika grindžiama išsamia anamneze, fiziniu ištyrimu, natriuretinio peptido lygmens matavimu, dviejų krypčių echokardiografiniu tyrimu, naudojant Doplerį ir krūtinės ląstos rentgenogramą. Svarbus B tipo natriuretinio peptido ir jo pirmtako Nterminalinio pro-B tipo natriuretinio peptido lygmens padidėjimas (BNP>35 pg/mL, NT-proBN>125 pg/mL), kuris patvirtina preliminarią širdies nepakankamumo diagnozę ir nustato pacientus, kuriems reikalingas papildomas širdies ištyrimas. Tokiems pacientams atliekamas dviejų krypčių echokardiografinis tyrimas, kurio metu vertinama kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija bei diametras. Kaip alternatyva gali būti atliekamas širdies MRT. Taip pat diagnostikoje svarbi tiesinė ir šoninė krūtinės ląstos rentgenograma, kurios metu galima nustatyti ir įvertinti širdies padidėjimą bei veninės stazės požymius. Atliekamas EKG tyrimas, kurio metu stebima kairiojo skilvelio hipertrofija. [...].
Dilated cardiomyopathy - disease, which occurs with symptoms caused by a weakened heart muscle. The reasons are various, but majority cases are related with genetic predisposition to the disease, mostly type of inheritance is autosomal dominant, but could be linked with X chromosome related diseases. The disease could be without any symptoms for a lot of years, however, over time it usually manifests itself in symptoms of decompensated heart failure, such as an increased heart rate, shortness of breath, swelling of the legs, exercise intolerance and others. The main symptom of the disease is left ventricular dilatation and a decrease in the left ventricular ejection fraction, which is equal to or less than 40%. Diagnosis of this disease is based on a thorough medical history, physical examination, measurement of natriuretic peptide level, two-way echocardiographic examination using Doppler, and chest radiograph. Significant increase in N-terminal pro-type B-natriuretic peptide and its precursor N-terminal pro-type B natriuretic peptide (BNP > 35 pg/mL, NT-proBNP >125 pg/mL), which confirms the preliminary diagnosis of heart failure and identifies patients who require additional cardiac examination. Such patients undergo a two-way echocardiographic examination to assess left ventricular ejection fraction and diameter. As an alternative, cardiac MRI may be performed. A linear and lateral chest radiograph is also important in diagnosis, during which cardiac enlargement and signs of venous stasis can be detected and assessed. An ECG is performed to monitor left ventricular hypertrophy. [...].