Gimdos plyšimas: rizikos veiksniai, klinika ir gydymas

Abstract

Didėjant cezario operacijų dažniui, vis dažniau, taikant gimdymo sužadinimą medikamentais, didėja gimdymo komplikacijų tikimybė. Gimdos plyšimas yra reta gimdymo komplikacija, tačiau kelianti grėsmę motinos ir vaisiaus sveikatai bei galinti baigtis letaliai. Pagrindiniai gimdos plyšimo rizikos veiksniai yra buvęs gimdos plyšimas, randas po buvusios cezario pjūvio operacijos ir gimdymo sužadinimas prostaglandinais ir oksitocinu. Rizika didėja, jei prieš tai buvo atlikta daugiau nei viena cezario pjūvio operacija, ir kai laiko intervalas nuo histerotomijos iki nėštumo yra mažas. Nors gimdos plyšimas yra dažnesnis tarp gimdyvių, kurioms jau buvo atlikta cezario pjūvio operacija praeityje, ši komplikacija gali įvykti ir pacientėms, kurioms gimdos pjūvis anksčiau nebuvo atliktas. Rizika taip pat didėja esant vyresniam gimdyvės amžiui. Gimdos plyšimas dažniausiai pasireiškia ūmiu pilvo skausmu su hemodinamikos sutrikimais ar be jų ir vaisiaus širdies ritmo sutrikimais, dažniausiai, vaisiaus bradikardija. Kiti galimi simptomai yra kraujavimas iš makšties, sąrėmių pokyčiai ir hematurija. Gydymo taktika priklauso nuo plyšimo apimties ir pacientės būklės. Gali būti pasirenkamas gimdą išsaugantis chirurginis gydymas, atliekant gimdos susiuvimą, tačiau ne visuomet pavyksta tai padaryti. Tokiu atveju gimda pašalinama - atliekama histerektomija. Kitas svarbus gimdos plyšimo gydymo aspektas yra su būkle susijusių komplikacijų valdymas - hemodinamikos stabilizavimas, šlapimo pūslės vientisumo įvertinimas ir susiuvimas plyšimo atveju. The growing rates of caesarean section and frequently used pharmacological labour induction increase the risk of labour complications. Uterine rupture is rare, although life threatening condition for both mother and fetus. The main risk factors of uterine rupture include previous uterine rupture, scar after previous caesarian section and the use of prostaglandins and oxytocin for labour induction. The risk is even higher when there are more than one caesarian section procedures performed before and the time interval between previous caesarian section and subsequent pregnancy is shorter. Advanced maternal age is also associated with higher risk of the condition. Although uterine rupture rates among patients with scarred uterus are higher, it is also possible for complication to occur when the hysterotomy was never performed before. The uterine rupture often manifests with acute abdominal pain with or without hemodynamic changes and fetal heart rate changes, especially fetal bradycardia. Changes in pattern of uterine activity, cessation of contractions, vaginal bleeding and hematuria are other possible signs of uterine rupture. Management depends on hemodynamic stability of the patient and the extent of the rupture. In most cases the uterus can be surgically repaired, although when the rupture is extended and unrepairable, hysterectomy can be recommended. Management of complications includes stabling hemodynamics, suspecting and repairing rupture of bladder if needed.