Galvos smegenų kompiuterinės tomografijos angiografija įvykus subarachnoidinei hemoragijai
Date |
---|
2002 |
Tyrimo tikslas įvertinti galvos smegenų kraujagyslių kompiuterinės tomografijos angiografijos jautrumą, spefici škumą, diagnostinį tikslumą tiriant pacientus, kuriems įvykusi subarachnoidinė hemoragija. Tyrimų med žiaga. 200 01 09 kompiuterinės tomografijos angiografija atlikta 46 Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos, Neurologijos klinikų pacientams, kuriems paprasto kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nustatyta subarachnoidinė hemoragija. Metodai. Kompiuterinės tomografijos angiografija atliekama įvairiu laikotarpiu nuo subarachnoidinės hemoragijos pasirei škimo (nuo kelių valandų iki vienerių metų). Kiekvienam pacientui prie kompiuterinės tomografijos angiografiją buvo atliekama care bolus kontrasto injekcija, kurios parametrai: sluoksnio storis 5 mm, apsisukimo laikas 1,0 sek., įtampa 140 kV, atidėjimo laikas 11 sek., skenų skaičius 15, kontrastinės med žiagos 20 ml, injekcijos greitis 2,8 ml/sek. Vertinti aš iniai vaizdai bei rekonstrukcijos (MIP, VRT, SSD). Prie arba po kompiuterinės tomografijos angiografiją 44 pacientams buvo atlikta skaitmeninė subtrakcinė angiografija. Rezultatai. Pacientams rastos 23 įvairios lokalizacijos ir dydž io aneurizmos. 21 paciento kraujagyslės nepa žeistos. Metodo jautrumas ir specifiš kumas 95,8 proc. (23/24), diagnostinis tikslumas 95,6 proc. (44/46). Gautas vienas klaidingai neigiamas ir vienas klaidingai teigiamas rezultatas. Du pacientai operuoti tik pagal kompiuterinės tomografijos angiografijos duomenis. Dviem pacientams pakartojus skaitmeninę subarachnoidinę angiografiją (pagal kompiuterinės tomografijos angiografijos duomenis), patvirtinta kompiuterinės tomografijos angiografijos metodu nustatyta aneurizmos diagnozė. I švados. Kompiuterinės tomografijos angiografija greitas, neinvazinis tyrimo metodas, atliekamas stacionare ir ambulatori škai. [...].
Objective was to evaluate sensitivity, specificity and diagnostic accuracy of brain computed tomography (CTA) in patients with subarachnoid hemorrhage (SAH). Materials. In the period of January September, 2001 CTA was performed in 46 patients (with SAH on innitial CT) of Clinic of Neurosurgery and Clinic of Neurology clinics, Kaunas University Hospital. Methods. CTA was performed at different time from the onset (from several hours to one year). Each patient underwent care bolus procedure (slice thickness 5 mm, rotation time 1.0 s, voltage 140 kV, delay time 11 s, scan plane suspected aneurysm or cavernous sinus, number of scans 15 (each 2 s), volume 20 ml, flow rate 2.8 ml/s) and CTA (slice thickness 1 mm, rotation 2.0, rotation time 1.0 s, voltage 120 kV, increment 1.0, delay time individual, volume 80 ml, flow rate 2.8 ml/s). Axial and 3D (maximum intensity projection (MIP), volume rendering technique (VRT) and surface shaded display (SSD) images were evaluated. Before or after CTA procedure, digital subarachnoid angiography (DSA) was performed in 44 patients. Results. Twenty-three aneurysms of various localization and size were found. There were no findings in 21 patients. One false negative and one false positive result was present. Specificity and sensitivity was 95.8% (23/24), and diagnostic accuracy 95.6% (44/46). Two patients were operated according to CTA results. Two patients had repeat-DSA (according to CTA results), and the aneurysms were finally found. Conclusions. CTA is a quick, noninvasive method to be performed in outpatient and inpatient basis. It gives information about vessels and surrounding tissues. In some cases it can replace DSA. CTA must not be considered as replacement of DSA, instead, it should be considered as method providing more additional information.