Širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti skiriami vaistai. Perioperacinė taktika ne širdies operacijų metu

Abstract

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ŠKL) išlieka pirmaujančia sergamumo ir mirštamumo priežastimi visame pasaulyje ir reikšmingai prisideda prie perteklinių sveikatos priežiūros sistemos kaštų [1]. Nenuostabu, kad dažnas gydytojo anesteziologo pacientas serga ŠKL, o dalis jųvartoja kelių skirtingų grupių vaistų derinius. Ypatingo dėmesio perioperaciniu laikotarpiu reikalauja kraujo krešėjimo sistemą veikiantys vaistai, skiriami esant plačiam patologijų spektrui: prieširdžių virpėjimui (PV), venų trombinei embolijai (VTE), vainikinių arterijų ligai (VAL), protezuotiems širdies vožtuvams ir kt. [2]. Chirurginės intervencijos kasmet indikuotinos vidutiniškai penktadaliui kraujo krešėjimo sistemą veikiančius vaistus vartojančių pacientų [3]. Antikoaguliantų ir antiagregantų vartojimas neretai verčia visą komandą sunerimti net ir prieš planines intervencijas. Juos vartojant didėja perioperacinio kraujavimo grėsmė, o vaistus nutraukus galiįvykti sunkios ir potencialiai mirtinos tromboembolinės komplikacijos (vainikinių arterijų stentų trombozė, perioperacinis miokardo infarktas, plaučių arterijos trombinė embolija, insultas) [4]. Straipsnyje apžvelgsime vaistų, skirtų ŠKL gydyti, perioperacinio valdymo taktiką planinių neširdies operacijų aplinkybėmis (NŠO). [...].