Pagyvenusių žmonių griuvimų prevencija bendruomenėje

Abstract

Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, populiacija senėja. Sveiki senstantys pagyvenę žmonės ir senatvėje išlaiko gerą fizinę sveikatą, mąstymą, psichologinę gerovę, produktyvų gyvenimą. Tačiau senėjimas – tai ir sudėtingas procesas, kurio eigoje kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijų ypatumai, adaptacinės galimybės. Viena iš aktualių problemų vyresniame amžiuje yra griuvimai. Nors griuvimai būdingi įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau vyresniame amžiuje jų pasekmės – fiziniai sužalojimai, lūžiai, – yra didesnės, sumažėja savarankiškumas kasdienėje veikloje, didėja priklausomybė nuo kitų ir mirštamumas. Griuvimas (angl. fall) – tai įvykis, kurio mmetu asmuo netyčia pakeičia kūno padėtį į žemesnę, dažniausia ant žemės, su ar be sąmonės netekimo, ar tuo metu susižeidžia, o apie įvykį praneša griuvęs ar įvykį matęs asmuo (Rubenstein, 1994). Šio pranešimo tikslas yra supažindinti su aktualia pagyvenusių žmonių griuvimų problema bendruomenėje, griuvimų priežastimis ir prevencija. Apie trečdalis 65 metų ir vyresnių žmonių kasmet pagriūna bendruomenėje. Tiksliai apskaičiuoti griuvimų paplitimą sunku, kadangi vyresnio amžiaus gyventojai nenori apie tai kalbėti, bijodami prarasti savarankiškumą, ar tiesiog pamiršta. Sveiki, aktyvūs pagyvenusio amžiaus žmonės pagriūna rečiau, jų griuvimų priežastys skiriasi nuo ligotų pagyvenusio amžiaus žmonių, kuriems griuvimas labai pablogina gyvenimo kokybę. Griuvimų priežastys. Griuvimų priežasčių yra daug, gali būti keletas priežasčių vienu metu, gali būti ir vis kitos priežastys. Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms būdinga kelių rizikos veiksnių įtaka. Griuvimų rizikos veiksniai skirstomi į vidinius ir išorinius (aplinkos). Vidiniai griuvimų rizikos veiksniai susiję su rega ir klausa, neurologine, judėjimo ir atramos, kvėpavimo, šlapimo, širdies ir kraujagyslių