Žmogaus papilomos viruso 16 tipo sąsajos su uždegimo žymenų kraujo serume pokyčiais sergant gimdos kaklelio vėžiu

Abstract

Įvadas. Lietuva užima antrą vietą tarp visų Europos šalių pagal gimdos kaklelio vėžio sergamumą (31,6 atvejai 100000 moterų, apie 615 atvejų per metus) ir ketvirtą vietą pagal mirštamumą (9,8 atvejai 100 000, apie 221 atvejis per metus) [1]. Europoje didesnis gimdos kaklelio vėžio paplitimas nei Lietuvoje nustatomas tik Rumunijoje, o mirštamumu Lietuvą lenkia tik Rumunija, Serbija ir Moldavija [2]. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra svarbus rizikos veiksnys gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti. Laikas nuo infekavimosi ŽPV pradžios iki ikivėžinių pokyčių ir vėžio išsivystymo dažniausiai yra pakankamai ilgas. Visos aplinkybės ar ligos, įtakojančios ląstelinio imuniteto sutrikimus, sudaro sąlygas ŽPV išlikti ir didina vėžio išsivystymo tikimybę. Manoma, kad rizika, jog ŽPV infekcija liks ir sukels intraepitelinius pažeidimus, priklauso nuo ŽPV tipo. ŽPV infekcija ir uždegimas gimdos kaklelio vėžio atveju yra svarbiausi ligos progresavimo veiksniai. Vietinis uždegimas audiniuose ir sisteminis poveikis mieloidinėms ląstelėms skiriasi tiriant ŽPV teigiamas ir ŽPV neigiamas gimdos kaklelio vėžio ląstelių linijas, kadangi ŽPV onkoproteinai kontroliuoja ląstelių ciklą (Stone_2014). Susidarę skirtingos uždegimo žymenų, tame tarpe IL koncentracijos, turi įvairų poveikį ląstelėms. Darbo tikslas. Nustatyti beta interferono (IFNβ), gama interferono (INFγ), interleukino 1 beta (IL1β), interleukino 2 (IL2) bei interleukino 10 (IL10) koncentraciją kraujo serume ir įvertinti pokyčių sąsajas su ŽPV tipu gimdos kaklelio vėžiu (GKV) bei ligos stadija sergančiųjų grupėje. [...].