Dirgliosios šlapimo pūslės diagnostika ir gydymo efektyvumas Kauno klinikų moterų konsultacijoje
Plungytė, Agota |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: Įvertinti DŠP sergančių moterų diagnostinius duomenis bei gydymo efektyvumą Kauno klinikų moterų konsultacijoje. Tyrimo uždaviniai: (1) Išsiaiškinti moterų, sergančių DŠP, anamnestinius bruožus; (2) Išsiaiškinti turimas kitas patologines būkles ir jų įtaką DŠP atsiradimui; (3) Išsiaiškinti dažniausiai randamus pokyčius medicininės apžiūros ir objektyvių tyrimų metu ir jų įtaką DŠP atsiradimui; (4) Išsiaiškinti taikomus konservatyvaus ir medikamentinio gydymo metodus ir jų efektyvumą gydant DŠP. Tyrimo objektas ir metodika: Išanalizuotos 115 moterų 2018-2019m. elektroninės ambulatorinės kortelės, pagal TLK-10-AM N31.1 ir N31.9 kodus. Retrospektyviai vertinti pacienčių anamnestiniai duomenys, tokie kaip: amžius, gimdymų skaičius, menopauzės trukmė, varginantys simptomai, ginekologinės patologijos bei kitos ligos, skirtas konservatyvus ir medikamentinis gydymas. Vertinta gretutinių ginekologinių ir neginekologinių duomenų koreliacija bei gydymo efektyvumo koreliacija tarp minėtų anamnestinių duomenų skirtingose pacienčių ≤64 ir ≥65 m. amžiaus grupėse. Tyrime atlikta statistinė duomenų analizė. Visos p<0.05 reikšmės laikytos statistiškai reikšmingomis. Tyrimo rezultatai: Palyginus amžiaus grupes, rasta, jog gretutinės ginekologinės būklės tarp tiriamųjų imčių statistiškai nesiskyrė. Pastebėta, kad ≥65 m. moterų, turinčių ŠIK patologiją, dažniau serga DŠP. 2 tipo CD sergančioms pacientėms dažnas šlapinimasis dienos metu pasireiškė dažniau nei tarp nesergančių (p=0.018, ꭓ2 =5.575). Nikturija dažniau skundėsi vyresnės pacientės, kurių amžius buvo 64.45(±10.3) metai (p=0.035). Rezultatai parodė, kad anticholinerginio medikamentinio gydymo efektyvumas (p=0.502) bei atskirai tolterodino tartrato (p=0.928) ir solifenacino sukcinato (p=0.554) gydymo efektyvumas nesiskyrė tarp vyresnių (≥65 metų) ir jaunesnių (≤64 metų) DŠP sergančių pacienčių. AH sergančiųjų tarpe gydimas tolterodino tartratu buvo mažiau efektyvus (p=0.039, ꭓ2 =6.478). Kitos gretutinės ginekologinės ir neginekologinės patologijos ir veiksniai gydymo efektyvumui tolterodino tartratu ar solifenacino sukcinatu statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo. Tyrimo išvados: (1) Pacienčių vidutinis amžiaus vidurkis buvo 64.2 ± 10.85 metai. 92.2% pacienčių buvo prasidėjusi menopauzė. Dažniausias skundas – staiga atsiradęs noras šlapintis (62.6%). 63% pacienčių nesulaikydavo šlapimo, 24% - sulaikydavo. 39.13% moterų skundėsi dažnu šlapinimusi dienos metu, 76,52% - nikturija; (2) AH sergančių sudarė 45.2%, ŠIK patologija 14.8%, 2 tipo diabetu 11.3%. 65 m. ir vyresnės moterys, turinčios ŠIK patologiją, dažniau serga DŠP. 2 tipo CD sergančioms pacientėms dažnas šlapinimasis dienos metu pasireiškė dažniau; (3) Dubens organų nusileidimas ir detruzoriaus storis tarp skirtingų amžiaus grupių pacienčių nėra statistiškai reikšmingas; (4) Dažniausios medikamentinės priemonės, skirtos gydyti DŠP buvo tolterodino tartratas (41%), solifenacino sukcinatas (32%). Anticholinerginio medikamentinio gydymo efektyvumas nesiskyrė tarp amžiaus grupių. AH sergančiųjų tarpe gydymas tolterodino tartratu buvo statistiškai mažiau efektyvus, nei pacienčių, kurios nesirgo AH.
Objective: To evaluate diagnostic data and effectiveness of drugs among patients with OAB in LUHSH Kaunas clinics women consultation department. Aims: (1) To evaluate common anamnestic traits in women with OAB; (2) To evaluate other pathologies that could possibly link with OAB; (3) To evaluate common traits in medical and objective findings and their possibility to cause OAB; (4) To evaluate which methods are being used in treating patients with OAB and determine their effectiveness in curing. Objects of study and methods: 115 cases of patients with codes TLK-10-AM N31.1 and N31.9 were analysed during 2018-2019 year period. In this retrospective study common anamnestic traits like age, number of births, duration of menopause, ongoing symptoms, history of gynaecological and other diseases, given conservative and drug treatment. The correlation between gynaecological and not conditions, effectiveness in curing was made in groups between women ≤64 and ≥65. A p-value of <0.05 or less was considered significant. Results: There was no significant difference in patients with gynaecological problems among age groups. ≥65 year old patients with cardiovascular diseases are more prone to having OAB (p<0.001). Patients who have type 2 diabetes are more prone to frequent day urination (p=0.018, ꭓ2 =5.575). Older patients (64.45(±10.3) years) complained more about having nocturia (p=0.035). Calculations showed that duration of menopause, number of given births, arterial hypertension, neurological and other gynaecological pathologies didn’t make a difference among patients with having frequent day urination or nocturia. Effectiveness of anticholinergic drugs among both age groups was not found. The effectiveness of tolterodine was lower in women with arterial hypertension (p=0.039, ꭓ2 =6.478). Conclusions: (1) The average age of OAB patients was 64.2 ± 10.85 years. 92.2% of patients already had menopause. The most common symptom reported was sudden urge to void (62.6%). 63% of patients did not contain urine whilst 24% - contained. 39.13% women had frequent day urination, 76,52% - nocturia; (2) Comorbidities among women were arterial hypertension (45.2%), other cardiovascular diseases (14.8%) and type 2 diabetes (11.3%). It was found that ≥65 old patients with cardiovascular diseases were more prone to having OAB. Frequent day urination was more frequent among women with type 2 diabetes; (3) Pelvic organ prolapse and detrusor thickness among younger and older patients was not statistically significant; (4) Medications used in treating OAB were tolterodine tartrate (41%), solifenacin succinate (32%). Direct link of effectiveness of anticholinergic drugs among patients with OAB was not found. The effectiveness of tolterodine was lower in women with arterial hypertension.