Limfadenito, sukelto BCŽ vakcinacijos, diagnostikos ir gydymo ypatumai
Povilaitytė, Akvilė |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: nustatyti kūdikių imuninės ir klinikinės būklės pokyčius, bei gydymo metodo pasirinkimą pasireiškus limfadenitui po BCŽ vakcinos.
Uždaviniai: 1. Nustatyti dažniausias limfadenito pasireiškimo vietas po BCŽ vakcinacijos. 2. Nustatyti dažniausiai pasireiškiančius po BCŽ vakcinacijos pakitusių limfmazgių ir aplinkinių audinių pokyčius stebimus echoskopiniuose tyrimuose. 3. Nustatyti kūdikių, kuriems pasireiškė BCŽ limfadenitas, imuninės sistemos atsaką, vertinant nitromėlio tetrazolio mėginio ir imunogramos pokyčius. 4. Įvertinti limfadenito, atsiradusio po BCŽ skiepo, gydymo taktiką.
Tyrimo metodai: retrospektyviai išanalizuotos 42 pacientų, tirtų ir gydytų LSMUL KK Vaikų konsultacinėje poliklinikoje 2015-2018 m., ambulatorinės kortelės. Registruoti duomenys: lytis, amžius, kai pastebėtas BCŽ limfadenitas, limfadenito lokalizacija, gydymo metodo pasirinkimas. Vertinti echoskopinių vaizdų pokyčiai ( limfmazgių dydis, struktūros pakitimų pobūdis, infiltratų skaičius), krūtinės ląstos rentgenogramos, NBT testo ir imunogramos rezultatai.
Rezultatai: Limfadenitas po BCŽ vakcinacijos 64,29 proc. pasireiškė kairės pažasties srityje, 11,9 proc. kairėje viršraktikaulinėje srityje, 4,76 proc. kairio žąsto viršutiniame trečdalyje, 2,38 proc. kairėje poraktikaulinėje srityje. Pagal infiltratų skaičių 47,62 proc. stebimas kelių limfmazgių konglomeratas. Limfmazgių skersmens vidurkis 17,38±5,42mm. 83,33 proc. tiriamųjų, kartu su padidėjusiais limfmazgiais, stebėti ir kiti pokyčiai: kazeoziniai intarpai, supuracija, fistulė, kalcifikatai. NBT testo rezultatai 61,5 proc. tiriamųjų buvo didesni už normą. Iš visų stebėtų imunogramų 55,17 proc. yra be pakitimų. Pagal gydymo metodo pasirinkimą: 54,76proc. gydymas nebuvo taikytas, 40,48proc. buvo taikytas chirurginis gydymas, 4,76proc. buvo taikytas chirurginis ir medikamentinis gydymas.
Išvados: Dažniausia BCŽ limfadenito lokalizacija- kairės pažasties sritis. Echoskopijose dažniausiai buvo stebimas kelių limfmazgių konglomeratas. Echoskopiniame tyrime beveik pusei pacientų buvo stebimi kazeoziniai intarpai, penktadaliui stebėti susiformavę kalcifikatai. Pagal NBT testo rezultatus ir imunogramas - imunosupresijos požymių tarp tiriamųjų nestebėta. Pagal gydymo metodo pasirinkimą: dažniausiai buvo pasirinkta stebėjimo taktika.
Aim: To determine changes of infants’ immune system, clinical features and choice of treatment of lymphadenitis related BCG vaccination. Objectives: 1. To determine the most common localization of BCG lymphadenitis. 2. To evaluate ultrasonography manifestations: enlarged lymphatic nodes and changes of surrounding tissues that been affected by BCG lymphadenitis. 3. To determine nitro blue tetrazolium (NBT) test’s and immunogram’s changes in infants with BCG lymphadenitis. 4. To evaluate management of BCG induced lymphadenitis. Methods: It was retrospective study. We reviewed the case notes of 42 children attending the Pediatrics Outpatient Unit in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos at 2015-2018. From medical records we registered age, gender, localization of BCG related lymphadenitis, type of treatment (management). We assessed ultrasonography findings (enlarged lymphatic nodes size and number characteristics), chest roentgenography, NBT tests and immunograms. Results: The most common localization of adenitis induced BCG vaccination (64,29%) was left axillary area, 11,9% of lymphadenitis were in the left supraclavicular lymphatic nodes, 4,76% in the upper third of left arm, 2.38% in the left infraclavicular area. In 47,62% of cases more than two lymphatic nodes were affected. Mean diameter of lymphatic nodes 17,38±5,42mm. Changes of surrounding tissue (such as caseous masses, suppuration, fistulas, calcifications) were detected in 83,33% of patients. For 61,5% of patients NBT test results were higher than normal range. Out of all immunograms’ 55,17% were without pathological changes. 54,76% of patients with BCG lymphadenitis resolved without treatment, 40,48% of patients received surgical treatment, 4,76% received surgical treatment and medication. Conclusion: The most common BCG lymphadenitis is isolated left axillary lymphatic nodes’ enlargement. In almost half of all the patients more than two lymphatic nodes were affected. During ultrasonography in almost half of all the patients heterogeneous hypoechoic changes suggesting internal necrosis was seen, in one fifth of all the patients calcification was detected. According NBT test and immunogram results there were no patients with immunodeficiency. More than half of BCG lymphadenitis resolved without treatment.