Operacinio nutukimo gydymo pasirinkimo priežastys ir kūno svorio bei gyvensenos įpročių pokyčiai po operacijos
Krigelė, Giedrė |
Recenzentas / Reviewer |
Gyvensenos medicina
OPERACINIO NUTUKIMO GYDYMO PASIRINKIMO PRIEŽASTYS IR KŪNO SVORIO BEI GYVENSENOS ĮPROČIŲ POKYČIAI PO OPERACIJOS
Giedrė Krigelė
Mokslinis vadovas prof. Janina Petkevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos
katedra. Kaunas; 2025, 75 p.
Darbo tikslas. Nustatyti operacinio nutukimo gydymo priežastis ir įvertinti kūno svorio bei gyvensenos
pokyčius po operacijos.
Uždaviniai. 1. Ištirti, kas lėmė tiriamųjų operacinio nutukimo gydymo pasirinkimą. 2. Įvertinti tiriamųjų
kūno svorio ir gyvensenos pokyčius po operacijos, atsižvelgiant į operacijos sudėtingumą. 3. Nustatyti
tiriamųjų subjektyvios sveikatos ir gyvenimo kokybės pokyčius po operacijos. 4. Įvertinti tiriamųjų
nuomonę apie suteiktas sveikatos priežiūros darbuotojų konsultacijas po operacijos. 5. Nustatyti ryšius
tarp tiriamųjų kūno svorio ir gyvensenos įpročių pokyčių, subjektyvios sveikatos bei po operacijos gautų
sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo.
Metodika. Buvo atliktas kiekybinis momentinis tyrimas, kuris vyko internetinės anketinės apklausos
būdu 2024 m. balandžio-birželio mėnesiais. Dalyvauti tyrime buvo kviečiami individai, kuriems buvo
atliktas operacinis nutukimo gydymas ir kurie buvo prisijungę prie Facebook grupių „Viskas apie
skrandžio mažinimo operacijas“ ir „Skrandžio mažinimo operacija ir kiti svorio metimo būdai“.
Klausimyną užpildė 188 respondentai (177 (94,1 proc.) moterys ir 11 (5,9 proc.) vyrų). Klausimynas,
sudarytas iš 38 klausimų, buvo sukurtas remiantis literatūros šaltiniais. Duomenų analizei buvo
panaudota aprašomoji statistika. Hipotezėms tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus ir z kriterijus
su Bonferroni korekcija, Anova, Wilcoxon ir Mcnemaro testas. Ryšiams tarp požymių nustatyti taikyta
koreliacinė ir regresinė analizė.
Rezultatai. Populiariausios kūno svorio mažinimo operacijos buvo skrandžio apylankos operacija (47,9
proc.), vertikali skrandžio rezekcija (43,1 proc.) ir laparoskopinė skrandžio plikacija (6,4 proc.). Po
operacijos respondentų kūno svoris vidutiniškai sumažėjo 28,9 proc. Kuo sudėtingesnė buvo operacija,
tuo labiau mažėjo kūno svoris. Didžiausias pokytis užfiksuotas po skrandžio apylankos operacijos (32,6
proc.). Po operacijos tiriamieji sumažino suvartojamo maisto kiekį (88,8 proc.) ir užkandžiavimo dažnį
(64,9 proc.), taip pat jie sumažino saldumynų ir mėsos vartojimą, o daržovių vartojimą padidino (39,4
proc.). Reguliarus maisto papildų vartojimas po operacijos taip pat padidėjo nuo 8 proc. iki 47,9 proc.
Po operacijos 41 proc. tiriamųjų savo gyvenimo kokybę įvertino kaip labai gerą, 68,1 proc. teigė, kad jų
sveikata po operacijos yra daug geresnė nei prieš operaciją. Dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai
poveikiai po operacijos buvo maisto netoleravimas, pastovus maisto papildų vartojimas bei šaltis.
Dauguma respondentų gerai įvertino sveikatos priežiūros darbuotojų konsultacijas.
Išvados. Tiriamųjų operacinio nutukimo gydymo pasirinkimą lėmė nesėkmingi bandymai sumažinti
kūno svorį, pablogėjusi gyvenimo kokybė, sveikatos problemos, nepasitenkinimas savo kūnu ir judėjimo
problemos. Kūno svorio sumažėjimas po operacijos priklausė nuo operacijos tipo, mėsos vartojimo
sumažėjimo ir daržovių vartojimo padidėjimo bei miego trukmės. Kuo labiau buvo sumažėjęs tiriamųjų
kūno svoris, tuo geriau jie vertino savo gyvenimo kokybę. Geras sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas
buvo susijęs su geru savo sveikatos ir gyvenimo kokybės vertinimu.
Raktiniai žodžiai. Bariatrinė chirurgija, nutukimas, gyvensena, sveikatos vertinimas, sveikatos
priežiūros paslaugų vertinimas.
Lifestyle medicine
REASONS FOR CHOOSING SURGICAL TREATMENT FOR OBESITY AND CHANGES IN BODY WEIGHT AND LIFESTYLE HABITS AFTER SURGERY
Giedrė Krigelė
Scientific supervisor Prof. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine.
Kaunas, 2025, p. 75 p.
Aim of the study. To determine the reasons for choosing surgical treatment for obesity and to evaluate
changes in body weight and lifestyle after surgery.
Objectives. 1. To investigate the factors that determined the subjects' choice of surgical treatment for
obesity. 2. To assess the changes in the subjects' body weight and lifestyle after surgery, considering the
complexity of the operation. 3. To evaluate the changes in the subjects' subjective health and quality of
life following surgery. 4. To assess the subjects' opinions regarding the consultations provided by
healthcare professionals after surgery. 5. To explore the relationships between changes in the subjects'
body weight, lifestyle habits, subjective health, and their evaluation of healthcare services after surgery.
Methods. A quantitative cross-sectional study was conducted using an online questionnaire survey
between April and June 2024. Individuals who had undergone surgical treatment for obesity and were
members of the Facebook groups "All about stomach reduction surgeries" and "Stomach reduction
surgery and other weight loss techniques" were invited to participate in the study. A total of 188
respondents participated, including 177 women (94.1%) and 11 men (5.9%). The questionnaire,
consisting of 38 questions, was developed based on a review of relevant literature. Descriptive statistics
were employed for data analysis. Hypotheses were tested using the chi-square (χ²) test, the z-test with
Bonferroni correction, ANOVA, the Wilcoxon test, and the McNemar test. Correlation and regression
analyses were performed to identify relationships between variables.
Results. The most common weight loss surgeries among respondents were gastric bypass surgery
(47.9%), vertical sleeve gastrectomy (43.1%), and laparoscopic gastric plication (6.4%). On average,
respondents' body weight decreased by 28.9% after surgery, with greater weight loss observed in cases
involving more complex surgical procedures. The most significant reduction was recorded following
gastric bypass surgery (32.6%). After surgery, 88.8% of respondents reported reducing the amount of
food consumed, while 64.9% reduced the frequency of snacking. Participants also reported decreased
consumption of sweets and meat, along with an increased intake of vegetables (39.4%). The regular use
of nutritional supplements rose from 8% before surgery to 47.9% after surgery. Regarding quality of life,
41% of respondents rated it as "very good" after surgery, and 68.1% reported that their health had
improved significantly compared to their pre-surgery condition. The most common side effects reported
after surgery were food intolerance, the necessity for constant use of nutritional supplements, and
sensitivity to cold. Most respondents evaluated the consultations provided by healthcare professionals
positively.
Conclusions. The choice of surgical treatment for obesity among the subjects was influenced by
unsuccessful attempts to lose weight, reduced quality of life, health issues, dissatisfaction with body
image, and mobility problems. Post-surgical weight loss was associated with the type of surgery
performed, decreased meat consumption, increased vegetable intake, and longer sleep duration. A greater
reduction in body weight correlated with a higher subjective evaluation of quality of life. Positive
assessments of healthcare services were linked to better evaluations of both health and quality of life.
Key words. Bariatric surgery, obesity, lifestyle, health assessment, evaluation of health care services.