Profesinis perdegimas gydytojų darbe ir jo sąsajos su subjektyviai vertinama sveikata

Abstract

SANTRAUKA

A. Ramaškos magistro baigiamas darbas ,,Profesinis perdegimas gydytojų darbe ir jo sąsajos su subjektyviai vertinama sveikata”, magistro darbo vadovė lekt. dr. Rasa Žutautienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas. – Kaunas. Tyrimo tikslas: Įvertinti Jonavos ligoninėje dirbančių gydytojų patiriamą profesinį perdegimą darbe ir jo sąsajas su sveikata. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti profesinio perdegimo sindromo paplitimą tarp Jonavos ligoninės gydytojų; 2. Įvertinti, kaip Jonavos ligoninės gydytojai subjektyviai vertina savo sveikatą; 3. Nustatyti ir įvertinti Jonavos ligoninės gydytojų profesinio perdegimo sąsajas su jų subjektyviai vertinama savo sveikata. Atranka ir tyrimo metodai: atranka – visi gydytojai dirbantys Jonavos ligoninėje, tyrimo metodas – apklausa. Tyrimo objektas: Jonavos ligoninės gydytojai. Atranka ir tyrimo metodai: atranka – visi gydytojai dirbantys Jonavos ligoninėje. Tyrimo populiacija 121 gydytojai, minimali imtis 115. Statistinė analizė ir duomenys bus apdoroti SPSS programa. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (Kopenhagos perdegimo klausimynas (CBI), Subjektyvios sveikatos vertinimo klausimynas (SF – 36)). Aprašomoji statistika pateikta skaičiuojant kiekybinių kintamųjų procentines dalis, o hipotezės apie kiekybinių požymių tarpusavio priklausomybę buvo tikrinamos, taikant neparametrinį chi kvadrato (χ2 ) kriterijų bei z testą. Ryšiams tarp pasirinktų kintamųjų vertinti buvo naudojamas Spearmano koreliacijos koeficientas. Skirtumus tarp pasirinktų kintamųjų vertinome statistiškai reikšmingais, kai koeficientas p<0,05. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 117 VšĮ Jonavos ligoninės gydytojų. Profesinio perdegimo sindromą patyrė 16,2 proc., darbo sukeltą perdegimą patyrė 32,5 proc., perdegimą dėl darbo su pacientais patyrė 40,2 proc. Visose srityse dominuoja vidutinis perdegimo lygis. Vertindami savo sveikatą tik 4,3 proc. gydytojų teigė, kad jų sveikata yra puiki, 1,7 proc., kad yra bloga. Dauguma vertino savo sveikatą gerai (73,5 proc.). Didžiausius balus surinko fizinio aktyvumo, skausmo, socialinės funkcijos sritys (didesnis balas rodo geresnę sveikatą). Mažiausiai balų surinkusi sritis energingumas/gyvybingumas. Fizinė sveikata geriau vertinta negu emocinė sveikata. Respondentai vertinantys savo sveikatą prastai/blogai, dažniau yra prastesnės emocinės būklės ir socialinės funkcijos lyginant su respondentais, vertinusiais savo sveikatą puikiai ar gerai. Taip pat vertintos sąsajos sveikatos ir profesinio perdegimo sindromu. Patiriantys aukšto lygio perdegimą visose dimensijose, buvo prastesnės fizinės ir psichinės sveikatos. Taip pat rastas reikšmingas ryšys tarp subjektyvaus sveikatos vertinimo ir profesinio perdegimo sindromo - patiriantys profesinio perdegimo sindromą vertino savo sveikatą prasčiau. Taip pat nustatytas reikšmingas ryšys tarp profesinio perdegimo sindromo ir subjektyvios fizinės ir psichinės sveikatos – esant didesniam profesinio perdegimo lygiui, prastėja fizinė ir psichinė sveikata. Išvados. Nustatyta, kad 22,2 proc., VšĮ Jonavos ligoninės gydytojų jaučia profesinio perdegimo sindromą, Taip pat nustatyta, kad gydytojai prasčiau vertina savo emocinę, nei fizinę sveikatą. Profesinio perdegimo sindromas yra atvirkščiai proporcingas sveikatai, t.y.: didėjant perdegimo lygiui prastėja sveikata. Raktažodžiai: profesinis perdegimas, perdegimo sindromas, subjektyviai vertinama sveikata, gydytojai.