Suaugusių žmonių jaučiamo nerimo sąsajos su vaikystėje jų šeimoje patirtu smurtu
Skutulaitė, Kamilė |
Recenzentas / Reviewer |
Skutulaitė, K., (2025). Suaugusių žmonių jaučiamo nerimo sąsajos su vaikystėje jų šeimoje patirtu smurtu. Mokslinio darbo vadovė: doc. dr. Aušra Griciūtė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 47 p. Tyrimo problema: Vaikystėje patirto smurto sąsaja su jaučiamu nerimu suaugus Lietuvoje yra tiriama labai ribotai. Taip pat atlikti tyrimai didesnį dėmesį skiria patirtam fiziniam ir seksualiniam smurtui, o psichologinis smurtas ir jo sąsaja su jaučiamu nerimu tyrinėjama mažiau. Įvairios smurto rūšys dažnai yra sunkiai pastebimos dėl stigmos bei sudėtingo smurto identifikavimo, todėl svarbu nagrinėti kaip visos smurto rūšys prieš vaikus siejasi su jaučiamu nerimu suaugus. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti patirto smurto vaikystėje sąsają su jaučiamu nerimu suaugus. Tyrimo dalyviai: 19-54 m. amžiaus žmonės (n =206). Tyrimo metodai: Leidimas vykdyti tyrimą suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komiteto. Tyrimas vykdytas nuo 2025 sausio 21d. iki 2025 kovo 31 d. Tyrimo duomenys rinkti naudojant (Lovibond ir Lovibond, 1995), depresijos, nerimo ir streso skalę – 21 (DASS-21) lietuvišką versiją (Truskauskaitė-Kunevičienė ir kt., 2019). Taip pat naudotas adaptuotas klausimynas iš Nepalankių vaikystės patirčių klausimyno (angl. Adverse Childhood Experiences Questionnaire (Dube ir kt., 2001), jo lietuvišką versiją parengė Gervinskaitė-Paulaitienė ir Barkauskienė, (2018) Tyrimo rezultatai: Didelė dalis tiriamųjų patyrė smurtą vaikystėje ir susidūrė su jaučiamu nerimu. Rezultatai parodė jog vaikystėje patirtas smurtas buvo susijęs su jaučiamu nerimu suaugus. Išvados: 1) Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma apklaustųjų vaikystėje buvo patyrę smurtą. Lytis buvo statistiškai reikšmingai susijusi su smurto patirties paplitimu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyrai patyrė intensyvesnę smurto formą nei moterys, o dalis respondentų (moterų ir vyrų pogrupiuose) patyrė ne vieną, o kelias smurto rūšis, analizuojant daugiau nei vienos smurto rūšies patyrimą, nustatyta, kad vyrai statistiškai daugiau patyrė kelias smurto formas lyginant su moterimis Analizuojant kiekvieną smurto rūšį nustatyta, kad vyrai statistiškai dažniau nei moterys įvardino apie emocinio ir fizinio apleistumo patirtis vaikystėje. 2) Tyrimo duomenys atskleidė, kad statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp lyčių, tyrime dalyvavę vyrai patirdavo statistiškai reikšmingai didesnį nerimą lyginant su apklaustomis moterimis. Analizuojant jaučiamo nerimo simptomus, vyrų pogrupyje nustatyti statistiškai reikšmingai aukštesni įvertinimai kategorijose: „sunku kvėpuoti“, „drebulio jautimas“, „buvimas arti panikos ribos“, „širdies plakimas be fizinio krūvio“ ir „baimė be aiškios priežasties“ Taip pat buvo stebimas reikšmingas skirtumas ir išsilavinimo grupėse, didžiausiais nerimo balais pasižymėjo pagrindinį išsilavinimo laipsnį turintys tyrimo dalyviai, vidutiniu nerimo lygiu – vidurinį išsilavinimą turintys, o žemiausiu nerimo lygiu pasižymėjo aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. 3) Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad tarp vaikystėje patirto smurto ir jaučiamo nerimo suaugus nustatytas statistiškai reikšmingas, vidutinio stiprumo teigiamas ryšys bendroje imtyje. Analizuojant pagal lyties ir išsilavinimo grupes, gauti rezultatai parodė, jog šiose grupėse taip pat buvo nustatytas teigiamas ryšys. Moterų pogrupyje vidutinio stiprumo teigiamas ryšys, o vyrų pogrupyje aukšto stiprumo teigiamas ryšys. Vertinant išsilavinimo pogrupius nustatyta, jog pagrindinio išsilavinimo pogrupyje nustatytas aukšto stiprumo teigiamas ryšys, o vidurinio bei aukštojo išsilavinimo pogrupiuose, vidutinio stiprumo teigiamas ryšys. Tai rodo, kad vaikystėje daugiau smurto patyrę asmenys, suaugę patiria didesnį nerimą.
Skutulaitė, K., (2025). Associations Between Anxiety in Adulthood and Childhood Experiences of Family Violence. Head of scientific work. Prof. Dr. Aušra Griciūtė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 47 p. Problem: The association between childhood experiences of violence and anxiety in adulthood has been scarcely studied in Lithuania. Moreover, existing research tends to focus more on physical and sexual abuse, while psychological violence and its relation to anxiety are examined less frequently. Various types of violence are often difficult to detect due to stigma and challenges in identification, making it important to explore how all forms of child abuse are associated with anxiety experienced in adulthood. The aim - to investigate the association between experiences of childhood violence and anxiety in adulthood. Participants: Individuals aged 19–54 years (n = 206). Methods: Permission to conduct the study was granted by the Ethics Committee of the Bioethics Center at the Lithuanian University of Health Sciences. The study was conducted from January 21, 2025, to March 31, 2025. Data were collected using the Lithuanian version of the Depression, Anxiety, and Stress Scale – 21 (DASS-21) (Lovibond & Lovibond, 1995); (Truskauskaitė-Kunevičienė et al., 2019). An adapted version of the Adverse Childhood Experiences Questionnaire (Dube et al., 2001); its Lithuanian version was prepared by Gervinskaitė-Paulaitienė and Barkauskienė (2018). Results: A large proportion of the participants reported having experienced violence during childhood and struggled with anxiety. The results showed that childhood experiences of violence were associated with anxiety experienced in adulthood. Conclusions: 1) The study results revealed that the majority of respondents had experienced violence in childhood. Gender was found to be statistically significantly associated with the prevalence of violence. The study showed that men experienced more severe forms of violence than women, and a proportion of respondents in both the male and female subgroups had experienced more than one type of violence. When analyzing experiences of multiple types of violence, it was found that men had statistically significantly higher exposure to multiple forms of violence compared to women. An analysis of individual types of violence showed that men statistically significantly more often than women reported experiences of emotional and physical neglect during childhood 2) The data also revealed statistically significant gender differences in anxiety levels. Men reported significantly higher levels of anxiety compared to women. When examining specific anxiety symptoms, men scored significantly higher in the following categories: “difficulty breathing,” “feeling shaky,” “being close to panic,” “heart palpitations without physical exertion,” and “fear without a clear reason.” A statistically significant difference was also observed between educational groups: participants with only primary education exhibited the highest anxiety levels, followed by those with secondary education, while the lowest anxiety levels were found among participants with higher education. 3) Data analysis revealed a statistically significant, moderately strong positive correlation between childhood experiences of violence and anxiety in adulthood in the overall sample. When examining gender and education subgroups, positive associations were also found. A moderately strong positive correlation was identified in the female subgroup, while a strong positive correlation was observed among male participants. Regarding education, a strong positive correlation was found in the primary education subgroup, and moderately strong correlations were observed in both the secondary and higher education subgroups. These findings suggest that individuals who experienced more violence in childhood tend to experience higher levels of anxiety in adulthood.