Skirtinguose Lietuvos regionuose surinkto medaus cheminė ir mikrobiologinė analizė
Navickytė, Ieva |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo metodai. Tyrimai atlikti su skirtingos geografinės ir botaninės kilmės medaus mėginiais. Medus surinktas 2020–2021 metais Aukštaitijos, Žemaitijos ir Suvalkijos regionuose. Iš viso ištirta 34 medaus mėginiai (kiekvienos rūšies po 2 mėginius). Laboratorinių tyrimų metu atliktos cheminės medaus sudėties analizės standartiniais metodais: nustatytas diastazės fermento aktyvumas, tirpių sausųjų medžiagų ir drėgmės kiekiai bei bendrasis rūgštingumas. Taip pat nustatytas fizikinis rodiklis – pH. Mikrobiologinei medaus mėginių taršai įvertinti nustatytas bendras mikroorganizmų ir pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičius. Agaro įdubų difuzijos metodu ištirtos antigrybinės medaus savybės pelėsinių grybų Fusarium soloni, Mucor racemosus, Aspergillus versicolor, Cladosporium herbarum, Penicillium commune, Alternaria alternata, Alternaria tenuissima kultūroms. Darbo rezultatai. Cheminė medaus mėginių sudėties analizė parodė, kad medus buvo kokybiškas ir pakankamai subrendęs, nes atitiko Medaus techniniame reglamente Nr. 3D-262 nustatytus reikalavimus: diastazės fermento aktyvumas 82,4 proc. visų medaus mėginių buvo didesnis nei 8 Gotės vnt.; drėgmės kiekis neviršijo 20 proc. (išskyrus viržių medų, kuriam leidžiamas drėgmės kiekis iki 23 proc.); bendrasis rūgštingumas buvo mažesnis nei 50 mekv kg-1. Mikrobiologinė medaus mėginių analizė parodė, kad didžiausias bendras mikroorganizmų kolonijas sudarančių vienetų skaičius buvo pievų meduje (2020 m., Kauno raj.) 5,03±0,36 log10 KSV/g bei pievų ir miško (2021 m., Marijampolės raj.) meduje 4,05±1,93 log10 KSV/g. Daugiausia pelėsiniais grybais užterštas buvo pievų medus: 2,09±0,55 log10 KSV/g (2020 m., Kauno raj.) ir 1,75±0,74 log10 KSV/g (2021 m., Kėdainių raj.). Geriausiomis antigrybinėmis savybėmis pasižymėjo 2020 m. Kretingos raj. grikių medus (grynas medus (100 proc.)) ir 2021 m. Ignalinos raj. miško medus (grynas medus (100 proc.)). Jautriausia medaus poveikiui (80 proc. vandeninio medaus tirpalo ir gryno medaus (100 proc.)) pelėsinių grybų rūšis - Fusarium solani.
Research methods. The research was performed with honey samples from different geographical and botanical origin. Honey was collected in 2020-2021 in apiaries located in different regions of Lithuania (Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija). A total of 34 honey samples were analysed (2 samples of each species). Standard methods were employed to perform chemical analysis of honey composition during laboratory research: diastase activity, content of soluble dry matter, moisture, acidity. As well as to identify physical parameter – pH. The total number of microorganisms and mold colony forming units were determined to assess the microbiological contamination of honey samples. The antifungal properties of honey were investigated by agar recess diffusion method for cultures of molds: Fusarium soloni, Mucor racemosus, Aspergillus versicolor, Cladosporium herbarum, Penicillium commune, Alternaria alternata and Alternaria tenuissima. Research results. The chemical analysis of the composition of the honey samples showed that the honey was of a good quality and satisfied the requirements of Honey's Technical regulation. The activity of the diastase enzyme in almost all samples of honey (84,2 % all samples) was higher than 8 Gote units; the moisture content did not exceed 20% (except for heather honey, for which the moisture content is allowed to 23 %); the acidity was less than 50 meq kg-1. Microbiological analysis of honey samples showed that the highest total number of units forming micro-organism colonies was in meadow honey (2020, Kaunas district) 5.03±0.36 log10 CFU/g and in meadow and forest (2021, Marijampolė district) honey 4.05±1.93 log10 CFU/g. Meadow honey was the most contaminated with moulds: 2.09±0.55 log10 CFU/g (2020, Kaunas district) and 1.75±0.74 log10 CFU/g (2021, Kėdainiai district). Buckwheat honey (pure honey (100 %)) from Kretinga district in 2020 and Forest honey (pure honey (100 %)) from Ignalina district in 2021 had the best antifungal properties. Fusarium solani was the most susceptible mould species to honey (80% aqueous honey solution and pure honey (100 %)).