Užsitęsusį gedėjimą išgyvenančių moterų patirtys dailės terapijos procese
Pribušauskienė, Renata |
Mostauskis, Stanislovas |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Varkulevičienė, Jovita | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Virbalaitė, Dalia | Komisijos narys / Committee Member |
Almonaitytė Navickienė, Vaida | Recenzentas / Reviewer |
Pribušauskienė R. Užsitęsusį gedėjimą išgyvenančių moterų patirtys dailės terapijos procese, magistro baigiamasis darbas / moksliniai vadovai: dr. A. Brazauskaitė (iki 2022-02-10), prof. Stanislovas Mostauskis (nuo 2022-02-10), konsultantė: dr. A.. Matulaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Humanitarinių mokslų katedra, Kaunas, 2023: 180 p.
Tyrimo tikslas - aprašyti užsitęsusį gedėjimą išgyvenančių moterų patirtis, išryškėjusias reflektuojant artimo žmogaus netektį dailės terapijos procese.
Tyrimo klausimai: 1. Kokios svarbiausios temos išryškėjo tyrimo dalyvių refleksijose dailės terapijos procese? 2. Kaip kito refleksijose išryškėjusios temos dailės terapijos procese?
Tyrimo metodai. Kokybinis tyrimas, taikant teminės analizės metodą. Tyrimo dalyvėms taikytas 10-ties dailės terapijos sesijų ciklas. Verbaliniai duomenys refleksijų metu buvo įrašomi, po to transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu. Dailės terapijos sesijų metu sukurti kūriniai analizuoti kartu su refleksijų transkripcijomis.
Tyrimo dalyvės – keturios moterys, nuo 30 iki 55m. amžiaus, subjektyviai teigiančios, kad patiria kasdieniniame gyvenime sunkumų, susijusių su artimo asmens mirtimi, įvykusia prieš 12 ar daugiau mėnesių. Tyrimo dalyvės raštu pateikė sutikimą dalyvauti tyrime ir leido šiame darbe naudoti reflektuotas patirtis bei sukurtų kūrybinių produktų fotografijas. Darbe analizuojami visi ciklo metu sukurti kūrybiniai produktai, refleksijų transkripcijos, tyrėjo dienoraštis.
Įžvalgos: 1) tyrimo dalyvių refleksijose dailės terapijos procese išryškėjo penkios svarbiausios temos, atspindinčios užsitęsusio gedėjimo patyrimus: šokiruojantis artimojo mirties įvykis; palaikanti gedinčiosios savastis; išliekantis ryšys su mirusiuoju; gedėjimo procesas kaip netekties darbas; išlaisvinantis netekties įprasminimas; 2) refleksijose išryškėjusios temos dailės terapijos procese kito pereinant šiuos etapus: tema įsisąmoninta ir verbalizuota; plėtoti ir reflektuoti su ja sieti turiniai; tema nuaktualinta nustojus ją reflektuoti arba temos turiniams evoliucionavus į naujai atsiradusias temas.
Praktinės rekomendacijos. Dailės terapeutams rekomenduojame: 1) taikyti ilgalaikę grupinę dailės terapiją suaugusiems asmenims, patiriantiems užsitęsusio gedėjimo sutrikimą; 2) optimalus grupės dydis – ne daugiau 5-6 asmenų grupėje; 3) vienos dailės terapijos sesijos trukmė ne mažiau 1,5 val.; 4) kūrybiniai metodai: piešimas, tapymas, lipdymas iš molio ir/arba modelino, koliažo technika, audinių technika (ausiniai, siūlai, sagos, užtrauktukai, adatėlės, juostelės ir kita).
Pribušauskienė R. Experiences of Women Going Through Prolonged Grief in the Art Therapy Process, master's thesis / scientific supervisors: dr. A. Brazauskaitė (until February 10, 2022), prof. Stanislovas Mostauskis (from February 10, 2022); Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic, Kaunas Faculty of the Vilnius Academy of Arts, Department of Humanities, Kaunas, 2023: 180 p.
The study purpose is to describe the experiences of women who are going through prolonged mourning, which emerged when reflecting on the loss of a loved one in the art therapy process.
Research questions: 1. What are the most important themes that emerged in the reflections of the research participants in the art therapy process? 2. How do the themes highlighted in the reflections differ in the art therapy process?
Research questions: Qualitative research using thematic analysis method. 10 art therapy sessions were applied to the study participants. Verbal data during reflections were recorded, then transcribed and analyzed using the method of thematic analysis. The works created during the art therapy sessions were analyzed together with the transcriptions of the reflections.
The research participants were four women, aged between 30 and 55 years, subjectively stating that they experience difficulties in their daily life related to the death of a close person that occurred 12 or more months ago. The research participants gave written consent to participate in the research and allowed the use of the experiences reflected in this work and the photographs of the created creative products. The work analyzes all creative products created during the cycle, transcriptions of reflections, researcher's diary.
Insights: 1) in the reflections of the research participants in the art therapy process, five most important themes emerged, reflecting the experiences of prolonged mourning: the shocking event of the death of a loved one; supportive self of the bereaved; continuing connection with the deceased; the mourning process as loss work; liberating making sense of loss; 2) in the process of art therapy, the themes that emerged in the reflections changed through the following stages: the theme is realized and verbalized; develop and reflect on the contents associated with it; the topic is updated when it stops being reflected or the content of the topic evolves into newly emerging topics.
Practical recommendations for art therapists: to use long-term group art therapy when working with protracted bereavement disorder.