Kiaušidės ir kiaušintakio apsisukimas: diagnostikos ir gydymo taktikos analizė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2008-2020 m.
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
„Kiaušidės ir kiaušintakio apsisukimas: diagnostikos ir gydymo taktikos analizė LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2008-2020 m.“ (Deimantė Krutulytė). Tikslas: įvertinti kiaušidės ir/ar kiaušintakio apsisukimo diagnostiką ir gydymo taktiką LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2008-2020 m. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti kiaušidės ir/ar kiaušintakio apsisukimo rizikos veiksnius. 2. Nustatyti tiriamųjų su kiaušidės ir/ar kiaušintakio apsisukimu simptomus, klinikinius požymius, laboratorinių ir ultragarsinio tyrimo radinius. 3. Įvertinti tiriamųjų su kiaušidės ir/ar kiaušintakio apsisukimu gydymo taktiką. 4. Nustatyti kiaušidės ir/ar kiaušintakio operacinio gydymo metu pašalintų audinių histologinio tyrimo rezultatus. Metodika: moterų, gydytų dėl kiaušidės ir/ar kiaušintakio apsisukimo LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2008-2020 m., ligos istorijų retrospektyvinė analizė. Ligos istorijos atrinktos iš ligoninės elektroninio duomenų registro pagal pagrindinę galutinę diagnozę išrašant pacientes iš ginekologijos skyriaus. Naudotas TLK-10-AM kodas N83.5 - kiaušidės, kiaušidės "kojytės" ir kiaušintakio užsisukimas. Statistinė duomenų analizė atlikta su „SPPS 26.0“ programa. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo (p) buvo mažesnis negu 0,05. Rezultatai: atrinktos 148 ligos istorijos. Vidutinis pacienčių amžius 29,71 m. Daugiausiai tiriamųjų buvo 21-30 m. amžiaus grupėje (32,4%). Dažniausias rizikos veiksnys buvo kiaušidės darinys (69,6%), nė vieno rizikos veiksnio neturėjo 14,9% pacienčių. Visos pacientės skundėsi pilvo skausmu, pykinimu 57,4%, vėmimu 45,3%. Dažniausias ultragarsinio tyrimo radinys – kiaušidės cistinis darinys (72,5%). Dažniausiai kiaušidės ir/ar kiaušintakio apsisukimas operuotas laparoskopiniu būdu (95,9%). Konservatyvi chirurginė taktika taikyta 70,2% atvejais, o radikali 29,8%. Iš viso dėl įtariamos audinių nekrozės atlikta 20,3% operacijų. Gydymo taktikos pasirinkimas statistiškai reikšmingai priklausė nuo pacienčių amžiaus (p<0,001). Atlikus histologinį tyrimą dažniausiai nustatytos serozinės cistos (37,5%) ir dermoidinės cistos/teratomos (17%). Įtariama audinių nekrozė histologiškai patvirtinta 42,9% pašalintų kiaušidžių ir 45,5% pašalintų kiaušintakių. Išvados: 1. Dažniausias kiaušidės ir/ar kiaušintakio apsisukimo rizikos veiksnys buvo kiaušidės darinys (69,6%). 2. Visos tiriamosios skundėsi ūmiu pilvo skausmu, beveik pusė pykinimu ir vėmimu. 3. Dažniausiai atlikta laparoskopija (95,9%). Konservatyvi chirurginė gydymo taktika taikyta dvigubai dažniau negu radikali. 4. Dažniausia chirurginio gydymo metu pašalintų audinių histologinė išvada buvo kiaušidės serozinė cista (37,5%).
"Analysis of Diagnosis and Management of Adnexal Torsion at the Department of Obstetrics and Gynaecology of Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics from 2008 to 2020" (Deimantė Krutulytė). Aim: to assess the diagnosis and management of adnexal torsion patients who were treated at the Department of Obstetrics and Gynaecology of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LUHS) Kaunas Clinics between 2002 and 2020. Objectives: 1. To analyse the risk factors for adnexal torsion. 2. To assess the symptoms, signs, laboratory tests, and ultrasound findings for adnexal torsion. 3. To analyse treatment methods for adnexal torsion. 4. To assess the histological examination findings of excised tissues during the adnexal torsion operation. Materials and methods: the medical records of patients with adnexal torsion who were treated in LUHS Kaunas Clinics Department of Obstetrics and Gynaecology between 2002 and 2020 were reviewed retrospectively. Cases were extracted from the hospital information system using the main diagnosis after discharge from the Gynaecology unit. Adnexal torsion TLK-10-AM code was used. Statistical data analysis was performed with "SPPS 26.0". The results were considered significant when the p-value was less than 0.05. Results: 148 cases of adnexal torsion were identified. The mean age of the patients was 29.71 years. Most patients were in the 21–30-year-old group (32.4%). The most common risk factor was an ovarian mass (69.6%); no risk factors were identified in 14.9% of patients. All patients presented with acute pelvic pain, while 57.4% complained about nausea and 45.3% about vomiting. The most common ultrasound finding was an ovarian cyst (72.5%). The main surgical approach was laparoscopic (95.9%). Conservative surgery was performed in 70.2% of cases, while radical in 29.8% of cases. In total, 20.3% of surgeries were performed due to suspicion of necrosis. Surgical management statistically significantly depended on the patients' age (p<0.001). According to histological examination of excised tissues, most patients with adnexal torsion had a serous ovarian cyst (37.5%) and a dermoid cyst/ teratoma (17%). Intraoperatively suspected tissue necrosis was histologically confirmed in 42.9% of excised ovaries and 45.5% of excised fallopian tubes. Conclusions: 1. The most common adnexal torsion risk factor was an ovarian mass (69.6%). 2. All patients presented with acute pelvic pain, and half of the patients had nausea and vomiting. 3. Laparoscopy was performed in 95.9% of cases. Conservative surgery was performed twice as often as radical surgery. 4. According to histological examination of excised tissues, most adnexal torsion patients had a serous ovarian cyst (37.5%).