Diabetic Kidney Disease: Pathophysiology Based Treatment
Moghaddas Jafari, Tiam |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
- Abstract
1.1 Title of thesis in English: Diabetic Kidney Disease: pathophysiology based treatment 1.2 Authors name and surname: Tiam Moghaddas Jafari 1.3 Supervisor’s name: univ. Prof. Dr. med. Inga Arūnė Bumblytė 1.4 Research aim: To present current and new treatment strategies for diabetic nephropathy based on its pathophysiology. 1.5 Objectives: 1.To describe the main pathogenesis mechanisms of diabetic kidney disease (metabolic and hemodynamic and inflammation pathways) 2.To present clinical stages of diabetic nephropathy and histopathology 3.To analyze impact of blood pressure and glycemic control on DN progression 4.To provide novel therapies as Incretin – based therapies (DPP-4i, GLP-1 Analogue, SGLT2). 5.To present other potential drugs 1.6 Methods: PUBMED, Science direct, Springer Link, APP News and Journals, Library of WHO were searched to find appropriate publications. Main search key words used to search for articles are ‘diabetic nephropathy pathophysiology based treatment’, ‘Diabetic nephropathy pathophysiology’, ‘diabetic nephropathy clinical stages’, ‘diabetic nephropathy histological stages’. PRISMA (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta Analyses) guidelines were followed for this literature review work 1.7 Results: The pathogenetic mechanisms resulting in a diabetic nephropathy are still not fully understood, however they can be separated into three different groups including the metabolic pathway the hemodynamic pathway and the inflammatory pathway. Treatment options like DPP-4 antagonists which inhibit tubular sodium reabsorption and reduce the glomerular pressure have positive influence on nephropathy and was able to reduce albuminuria significantly, as well as GLP1- agonists that have decrease blood glucose but also decrease proteinuria and showed renal preserving effect in various studies, and SGLT-2 inhibitors which are the main treatment options. SGLT-2 inhibitors inhibit the sodium and glucose reabsorption which decreases blood glucose concentrations but also showed direct effects on the kidneys which are not dependent on the glucose lowering properties as it is in GLP-1 receptor agonists and DPP4 inhibitors. In studies like the EMPA-REG outcome study or the CANVAS study a decrease by 30-40% in newly developed chronic kidney disease was seen. Furthermore are other treatment options being researched on that could be promising and potential options for the future after larger studies. 1.8 Conclusion: Treating diabetic Nephropathy is still a considerable challenge currently. For a good outcome several factors play an important role. Good patient communication and compliance as well as early detection and targeted treatment are crucial. Early detection is a challenge as it could be that the disease is already too advanced when first symptoms occur, this is why screening for albuminuria as well as assessing kidney function and glycemic status are important for patients with diabetes. If treatment is initiated properly slowing down of disease progression and even reversing existing kidney damage can be possible. Studies showed that RAAS inhibition has a significant blood pressure lowering dependent nephroprotection which is why it has been used for treatment of diabetic nephropathy, new studies on SGLT-2 inhibitors (EMPA-REG-OUTCOME, CANVAS, CREDENCE) showed nephroprotective effects unrelated to blood glucose lowering properties which makes this drug a good additional treatment method with promising effects on existing kidney damage.
- Santrauka
2.1 Darbo pavadinimas: Diabetinė nefropatija: patofiziologija pagrįstas gydymas 2.2 Darbo autorius: Tiam Moghaddas Jafar 2.3 Darbo mokslinė vadovė: Prof. Inga Arūnė Bumblytė 2.4 Darbo tikslas: 1. Apibūdinti pagrindinius patofiziologinius mechanizmus esant diabetinei nefropatijai (metabolinis, kraujotkaos ir uždegiminis keliai) 2. Pristatyti klinikines ir histopatologines diabetinės nefropatijos stadijas. 3. Išanalizuoti kraujo spaudimo ir glikemijos kontrolės įtaką diabetinės nefropatijos progresavimui. 4. Aptarti naujas galimos terapijos būdus Inkretinu grįstus preparatus (DPP-4i, GLP-1 Analaogai, SGLT2). Pristatyti kitus potencialiu vaistus 2.5 Metodai: tinkamų publikacijų buvo ieškoma PUBMED, Science direct, Springer Link, APP News and Journals, Library of WHO. Pagrindiniai paieškos raktiniai žodžiai buvo šie: (diabetinė nefropatijos patofiziologija grįstas gydymas ARBA diabetinės nefropatijos patofiziologija IR diabetinės nefropatijos klinikinės stadijos IR diabetinės nefropatijos histologinės stadijos.). Atliekant šį tyrimą buvo laikomasi PRISMA (pageidaujamų ataskaitų elementų sisteminėms apžvalgoms ir metaanalizėms). 2.6 Rezultatai: Patogeneziniai mechanizmai, sukeliantys diabetinę nefropatiją, vis dar nėra visiškai suprantami, tačiau juos galima suskirstyti į tris skirtingas grupes, įskaitant metabolinį kelią, kraujotakos kelią ir uždegiminį kelią. Tokie gydymo būdai kaip DPP-4 antagonistai, kurie slopina natrio reabsorbciją kanalėliuose ir mažina slėgį glomeruluose, daro teigiamą įtaką nefropatijai ir gali žymiai sumažinti albuminuriją, taip pat GLP1- agonistai, kurie sumažina gliukozės kiekį kraujyje, sumažina proteinuriją ir turi inkstus apsaugantį poveikį bei SGLT-2 inhibitoriai, kurie yra vinnas iš pagrindinių gydymo pasirinkimas. SGLT-2 inhibitoriai slopina natrio ir gliukozės reabsorbciją, o tai mažina gliukozės koncentraciją kraujyje, tačiau taip pat turi tiesioginį poveikį inkstams, kuris nėra priklausomas nuo gliukozės kiekio mažinančių savybių, kaip GLP-1 receptorių agonistuose ir DPP4 inhibitoriuose. Tokiuose tyrimuose, kaip EMPA-REG rezultatų tyrime arba CANVAS tyrime, pastebėta naujai išsivysčiusios lėtinės inkstų ligos sumažėjimas 30–40%. Be to, yra tiriamos kitos gydymo galimybės, kurios gali būti perspektyvios ir galimos ateityje po išsamesnių tyrimų. 2.7 Išvados: Diabetinės nefropatijos gydymas vis dar yra nemenkas iššūkis. Geram rezultatui pasiekti yra svarbūs keli veiksniai. Išsamus bendravimas su pacientais, ankstyva diagnostika bei kryptingas gydymas. Ankstyvas ligos atpažinimas yra iššūkis, nes gali būti, kad liga jau yra toli pažengusi, kai atsiranda pirmieji simptomai, todėl diabetu sergantiems pacientams svarbu tikrinti albuminuriją, įvertinti inkstų funkciją ir glikemijos būklę. Jei tinkamas gydymas pradedamas anksti, sulėtinamas ligos progresavimas ir net atkuriamas esamas inkstų pažeidimas. Tyrimai parodė, kad RAAS slopinimas turi reikšmingą kraujospūdį mažinantį ir apsaugantį inkstus poveikį, todėl jis buvo naudojamas diabetinei nefropatijai gydyti. Nauji SGLT-2 inhibitorių tyrimai (EMPA-REG-OUTCOME, CANVAS, CREDENCE) parodė nefroprotekcinį poveikį, nesusijusį su kraujo gliukozės kiekio mažinančiomis savybėmis, todėl šis vaistas yra geras kaip papildomas gydymo pasirinkimas, turintis galimai gerą poveikį esamam inkstų pažeidimui.