Suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ir sąsajos su socialiniais-demografiniais veiksniais ir gyvensena
Budriūnaitė, Rūta |
Kriaučionienė, Vilma |
Klumbienė, Jūratė | |
Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos įpročius bei jų sąsajas su gyvensena ir socialiniais-demografiniais veiksniais 2010 metais. Uždaviniai: ištirti Lietuvos suaugusių žmonių mitybos įpročius; išanalizuoti suaugusių žmonių mitybos įpročių sąsajas su gyvensena; nustatyti suaugusių žmonių mitybos įpročių sąsajas su socialiniais-demografiniais veiksniais. Tyrimo metodika: tiriamąjį kontingentą sudarė 20-64 m. amžiaus gyventojai. Šiam tyrimui iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų buvo sudaroma 4000 minėto amžiaus žmonių atsitiktinė imtis. Iš viso klausimyną užpildė 2000 žmonių (755 vyrai ir 1245 moterys). Suaugusiųjų mitybos įpročiai buvo nustatomi tiriant pusryčiavimo įpročius, riebalų naudojamų maistui ir ant duonos vartojimą, dažniausiai geriamo pieno rūšį bei košių ar dribsnių vartojimą. Vertinant mitybos ir kitų gyvensenos bei socialinių-demografinių veiksnių ryšį, buvo siekiama sumažinti mitybos įpročius charakterizuojančių kintamųjų skaičių. Todėl buvo atlikta faktorinė analizė. Taikant šį metodą, ieškota bendrųjų faktorių, apibūdinančių mitybos įpročius. Į analizę buvo įtraukta 16 kintamųjų: šviežios daržovės, švieži vaisiai, virti ar konservuoti vaisiai, vištiena, fermentinis sūris, varškės sūris, žuvis, mėsa ir mėsos produktai, košės arba dribsniai, ryžiai arba makaronai, virtos bulvės, keptos bulvės, kiaušiniai, konditeriniai gaminiai, šokoladas ar saldainiai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 15.0 statistinį duomenų analizės paketą ir MS Exel. Rezultatai: maisto gaminimui suaugusieji dažniausiai naudojo aliejų, atitinkamai vyrų – 85 proc., moterų – 93 proc. Ant duonos daugiausiai tepė margariną, tepų riebalų mišinį, vyrai – 54,2 proc., moterys – 49,1 proc. Vyrai daugiausiai gėrė natūralaus pieno (43,2 proc.), moterys vidutinio riebumo – 37,8 proc. Besimankštinantys vyrai kasdien ar bent 4-6 kartus per savaitę, šviežias daržoves, vaisius ar uogas vartojo dažniau nei fiziškai pasyvesni, atitinkamai 34,7 proc. ir 24 proc. Mėsą ir virtas bulves valgančios moterys dažniau gėrė stiprius alkoholinius gėrimus nei tos, kurios šiuos produktus vartojo rečiau, atitinkamai 31,2 proc. ir 21,5 proc. „Košių“ faktoriui priskirtų maisto produktų vartojimas priklausė nuo išsilavinimo. Moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, košes, dribsnius, makaronus vartojo dažniau negu pradinio išsilavinimo moterys, atitinkamai 25,7 proc. ir 15,8 proc. Išvados: Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ne visada atitiko sveikos mitybos rekomendacijas. Nors didžioji dalis gyventojų maisto ruošimui naudojo aliejų, tačiau daugiau nei trečdalis vyrų ir moterų ant duonos tepė sviestą, gėrė riebų pieną. Vyriausio amžiaus vyrai ir moterys (50-64 m.) dažniau pusryčiavo ryte, valgė žuvį, košes arba dribsnius, rečiau vartojo mėsą bei mėsos produktus negu jauniausioji (20-34 m.). Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau ant duonos tepė sviestą, valgė žuvį, rečiau gėrė natūralų pieną, lyginant su turinčiai vidurinį išsilavinimą. Kaimo gyventojų mitybos įpročiai buvo mažiau sveiki nei miesto. Mitybos įpročiai buvo susiję su gyvensenos veiksniais. Vyrai, valgantys mėsą ir mėsos produktus dažniau rūkė, vartojo alų, moterys – stiprius alkoholinius gėrimus. Moterys valgančios ryžius, makaronus, košę ar dribsnius buvo fiziškai aktyvesnės, rečiau vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Nustatyti socialiniai-demografiniai mitybos skirtumai. Aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai dažniau rinkosi „Daržovių“, „Kiaušinių“ ir “Košių“ faktoriui priskirtus produktus, o vidurinio išsilavinimo gyventojai - „Mėsos“ faktoriui priskirtus produktus. „Mėsos“ faktorius vyrams siejosi su 20-34 m. amžiaus grupe. Tarp moterų „Košių“ faktoriui priskirti maisto produktai siejosi su 50-64 m. amžiumi.
The aim of the paper: to assess dietary habits and their relation to lifestyle and socio-demographic factors of Lithuanian adult population in 2010. Objectives: investigate eating habits of Lithuanian adult; to analyze the eating habits links with lifestyle; to establish the eating habits links with socio-demographic factors. Methodology of the paper: research study consisted of 20 to 64 age. The 4000 random sample of people age was awarded for this investigation of Lithuanian Population Register. 2,000 people completed the questionnaire in total (755 men and 1245 women). Adult dietary habits were determined by investigating breakfast habits, the fat used on bread and for cooking, usually drinking milk and cereal consumption. Assessing dietary links to lifestyle and socio-demographic factors, the number of variables characterizing dietary habits was reduced. Therefore, factor analysis was performed. The analysis included 16 variables: fresh vegetables, fresh fruit, cooked or canned fruit, chicken, cheese, cottage cheese, fish, meat and meat products, cereals or porridge, rice or noodles, boiled potatoes, fried potatoes, eggs, pastry products, chocolate or candy. The statistical data analysis was performed using computerized statistical package SPSS 15.0 and Microsoft Excel. Results: most adults used cooking oil, the men - 85 percent., women - 93 percent. Margarine, tepee, fat mixture mainly on bread (men - 54.2 percent., women - 49.1 percent). Most of men drank natural milk (43.2 percent)., moderate fat - women (37.8 percent). Men, physically active every day, or at least 4-6 times a week, consumed fresh vegetables, fruits and berries more than physically passive, respectively 34.7 percent and 24 percent. Women, eating boiled potatoes and meat drank more spirits than women that received less of these products, respectively. 31.2 percent, and 21.5 percent. Food consumption attributed to "Cereal" factor depended on education. Women with higher education, porridge, breakfast cereals, pasta, received more than primary education, women, respectively 25.7 percent. and 15.8 percent. Conclusions: dietary habits of Lithuanian population were not always in line with healthy eating recommendations. Although the majority of the population used oil for cooking, but more than a third of men and women used butter on the bread and drank the fat milk. The oldest old men and women (50-64 years) much more had a breakfast in the morning, ate fish, porridge or breakfast cereals, and consumed meat and meat products less than the youngest (20-34 years). Population with higher education used more butter on the bread, ate fish and drank fat milk less, compared with having secondary education. Rural population dietary habits were less healthy than urban. Dietary habits were related to lifestyle factors. Men eating meat and meat products smoked and consumed beer more, women – used strong alcoholic beverages more. Women eating rice, noodles, porridge and breakfast cereals were physically active more and used strong alcoholic beverages less. Socio-demographic differences links with dietary habits were identified. People with higher education choosed the products assigned factors of "Vegetable", "Egg" and "Cereal" and the secondary education population - the "Meat" factor. The "Meat" factor was associated with men 20-34 age group. Food attributed to "Cereal" factor was associated with the 50-64 age among women.