Pagyvenusių pacientų ir jų artimųjų patirtys įgyvendinant namų slaugą
Recenzentas / Reviewer | |
Volodkaitė, Aušra | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Arūnė Norvilaitė. Pagyvenusių pacientų ir jų artimųjų patirtys įgyvendinant namų slaugą. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 61 p. Tikslas: išanalizuoti pagyvenusių pacientų ir jų artimųjų patirtis įgyvendinat namų slaugą. Uždaviniai: 1) Atskleisti pagyvenusių pacientų poreikius namų slaugos procese. 2) Atskleisti artimųjų patiriamus iššūkius, slaugant pagyvenusius pacientus namuose. 3) Palyginti pagyvenusių pacientų ir jų artimųjų patirtis namų slaugos procese. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvauti buvo pakviesti pacientai, gaunantys ilgalaikės priežiūros paslaugas namuose. Įtraukimo kriterijai: 1) Pacientas turi gauti ilgalaikes priežiūros paslaugas namuose; 2) Pacientai, kuriems pagal slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną yra nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos poreikis; 3) Pacientas turi atitikti pagyvenusių žmonių amžiaus grupę (65 metų ir vyresnis). Tyrime iš viso dalyvavo 21 informantas, iš jų 17 namuose slaugomų pacientų, iki kol buvo pasiektas įsisotinimas informacija. Taip pat tyrime dalyvauti buvo pakviesti 4 pacientų artimieji. Įtraukimo kriterijus – artimasis turi būti aktyviai įsitraukę į paciento slaugymą namuose. Tyrimui pasirinkti tie artimieji, kurie slaugo pacientus, atitinkančius didelį slaugos paslaugų poreikį. Atlikus ketvirtąjį interviu pasiektas įsisotinimas informacija. Pusiau struktūruoti interviu buvo vykdomi 2022 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais. Interviu įrašai buvo transkribuoti, bendra individualių pokalbių trukmė 10 valandų, 30 minučių ir 75 puslapiai transkribuoto teksto. Gauti duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę. Tiriamieji – pagyvenę pacientai ir jų artimieji. Darbo išvados. 1) Pagyvenusiems pacientams svarbiausi keturi pagrindiniai poreikiai, gaunant ilgalaikes priežiūros paslaugas namuose – religingumas, savarankiškumas, bendravimas bei naujosios technologijos. Sunkumų akivaizdoje pacientams svarbus socializacijos užtikrinimas iš artimųjų ir draugų bei Dievo palaikymas. Pacientams svarbu kuo ilgiau išlikti savuose namuose, taip išlaikant savarankiškumą, o naujųjų technologijų įtraukimas priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus poreikių ir požiūrio. 2) Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria artimieji slaugydami pacientus namuose, yra susiję su sveikata – fiziniai iššūkiai (nemiga, nuovargis, skausmas), psichologiniai iššūkiai (stresas, nerimas, baimė). Taip pat svarbus iššūkis atsispindi sprendimų priėmimo klausimais. 3) Tiek pacientai, tiek artimieji yra patenkinti ambulatorinėmis slaugos paslaugomis namuose. Tačiau kalbant apie patį slaugos procesą namuose, tiek vieni, tiek kiti susiduria su fiziniais, psichologiniais ir socialiniais iššūkiais. Tarpusavio santykius labiau teigiamai vertino artimieji, negu pacientai, o labiausiai išryškėjusi patirtis abiejose grupėse – Dievo palaikymas sunkumų akivaizdoje.
Arūnė Norvilaitė. Experience of elderly patients and their relatives in home care. Master’s thesis. Supervisor – prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing Clinic. Kaunas, 2023; 61 p. The aim: to analyse the experiences of elderly patients and their relatives in implementing home care. Tasks: 1) To reveal the needs of elderly patients in home care process. 2) To reveal the challenges faced by relatives when caring for elderly patients at home. 3) To compare the experiences of elderly patients and their relatives in home care process. Methodology. Patients receiving long-term care at home were invited to take part in the study. Inclusion criteria were: 1) Patients must be receiving long-term care services at home; 2) Patients with low, medium, or high care needs according to the Nursing Needs Assessment Questionnaire; 3) Patients must be in the elderly age group (65 years and older). A total of 21 informants participated in the study, including 17 home care patients, until information saturation was reached. In addition, the relatives of 4 patients were invited to participate in the study. The inclusion criteria was that the relative had to be actively involved in the patient's care at home. The relatives selected for the study were those who were caring for patients with a high need for nursing services. Information saturation was achieved after the fourth interview. Semi-structured interviews were conducted between June and August 2022. Interview recordings were transcribed, with a total duration of individual interviews of 10 hours, 30 minutes and 75 pages of transcribed text. The data obtained were processed using qualitative content analysis. Participants – elderly patients and their relatives. Conclusions: 1) Older patients have four main needs when receiving long-term care at home: religiosity, autonomy, communication, and new technologies. In the face of difficulties, socialisation from relatives and friends and support from God are important for patients. It is important for patients to remain in their own homes for as long as possible, thus maintaining their independence, and the inclusion of new technologies depends on the needs and attitudes of each individual. 2) The main challenges that relatives face when caring for patients at home are health related - physical challenges (insomnia, fatigue, pain), psychological challenges (stress, anxiety, fear). Decision-making issues are also an important challenge. 3) Both patients and relatives are satisfied with outpatient home care services. However, when it comes to the home care process itself, both face physical, psychological, and social challenges. The interpersonal relationships were more positively perceived by relatives than by patients, and the most prominent experience in both groups was God's support in the face of difficulties.