Vaikų sedacija už operacinės ribų – naujas požiūris
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Radzevičė, Ilona | Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: įvertinti deksmedetomidino efektyvumą ir nepageidaujamus reiškinius taikant sedaciją vaikams Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) už operacinės ribų. Uždaviniai: 1. Įvertinti papildomų anestetikų ar papildomų deksmedetomidino dozių poreikį skiriant minėtą medikamentą vaikų sedacijoms už operacinės ribų. 2. Įvertinti nepageidaujamų reiškinių spektrą vaikų sedacijų metu už operacinės ribų. 3. Įvertinti nepageidaujamų reiškinių dažnį vaikų sedacijų metu už operacinės ribų. 4. Įvertinti minimalų efektyvų deksmedetomidino indukcijos laiką už operacinės ribų. Metodika: retrospektyvinis tyrimas buvo atliktas LSMUL KK, Anesteziologijos klinikoje. Pagrindinis tyrimo objektas 87 pacientai iki 18 m amžiaus, kurie buvo stacionarizuoti 2019 - 2020 m Vaikų neurologijos, Neurochirurgijos, Vaikų ligų bei kituose skyriuose, kuriems buvo atlikta sedacija už operacinės ribų. Sedacijai atlikti buvo naudojamas deksmedetomidinas kombinacijoje su midazolamu intraveniškai. Rezultatai: didžiausią pacientų imtį sudarė berniukai 63,2% (n=55), likusią dalį - mergaitės 36,8% (n=32). Amžiaus mediana 3 metai (1-17 m). I ASA funkcinės klasės grupėje – 5,8% (n=5) pacientai, II ASA klasėje pasiskirstymas buvo didžiausias – 60,9% (n=53), III ASA klasėje – 33,3% (n=29). Dažniausiai sedacija už operacinės ribų atlikta pacientams, sergantiems: epilepsija 24,1% (n=21), hidrocefalija 19,5% (n=17) ir įvairių sričių nepatikslintais navikais 16,1% (n=14). Atliktos sedacijos trukmės mediana buvo 75 min (40-150 min). Pastebėta, kad užmigimo mediana buvo 8 min (3-13 min). Stebint papildomų medikamentų poreikį nustatyta, kad tik 5,75% (n=5) pacientams jų reikėjo. 11,5% (n=10) vaikų pasireiškė bradikardija. 2,3% (n=2) papildomų medikamentų neprireikė, nes širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) normalizavosi savaime, tačiau 5,7% (n=5) vaikams prireikė vienos dozės atropino 0,02 mg/kg dozės, o 3,4% (n=3) – dviejų dozių. Iš pacientų grupės, kuriems pasireiškė bradikardija užmigimo laikas ir procedūros trukmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Išvados: 1. Ištyrus 87 pacientus, kuriems buvo atlikta sedacija už operacinės ribų, buvo pastebėta, kad tik penkiems vaikams prireikė papildomų medikamentų. 2. Vienintelė nepageidaujama reakcija, kuri pasireiškė pacientams už operacinės ribų buvo bradikardija. 3. Taip pat nustatyta, kad bradikardija pasireiškė dešimčiai pacientų. 4. Buvo pastebėta, kad 50% tyrime dalyvavusių pacientų užmigo iki 8 min imtinai, todėl galima teigti, kad įvadinę indukciją deksmedetomidinu galima būtų trumpinti nuo 10 min iki 8 min toliau ateityje atliekant sedacijas už operacinės ribų.
Aim: to evaluate the efficacy and adverse events of dexmedetomidine in sedation of children at Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kaunas Clinics outside the operating room. Objectives: 1. To assess the need for additional anesthetics or additional doses of dexmedetomidine for pediatric sedation outside the operating room. 2. To assess the spectrum of adverse events in pediatric sedation outside the operating room. 3. To assess the incidence of adverse events in pediatric sedation outside the operating room. 4. To assess the minimum effective induction time of dexmedetomidine outside the operating room. Methodology: this retrospective study was conducted on patients treated in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, Department of Anaesthesiology. The main subject of the study were 87 patients under 18 years of age who were hospitalised in the departments of Pediatric Neurology, Neurosurgery, Pediatric Diseases and other departments in 2019-2020 years and underwent sedation outside the operating room. Dexmedetomidine in combination with intravenous midazolam was used for sedation. Results: the largest group of patients were boys 63.2% (n=55) and the rest were girls 36.8% (n=32). Median age 3 years (1-17 years). In the ASA functional class I group – 5.8% (n=5) patients, in ASA class II the distribution was highest - 60.9% (n=53), in ASA class III - 33.3% (n=29). The most frequent patients undergoing sedation outside the operating room were patients with epilepsy 24.1% (n=21), hydrocephalus 19.5% (n=17), and various unspecified tumors 16.1% (n=14). The median duration of sedation was 75 min (40-150 min). The median time to fall asleep was 8 min (3-13 min). Monitoring of the need for additional medications showed that only 5.75% (n=5) patients required them. 11.5% (n=10) children had bradycardia. 2.3% (n=2) did not require additional medication because the heart rate normalized spontaneously, but 5.7% (n=5) children required one dose of atropine 0.02 mg/kg and 3.4% (n=3) required two doses. In the bradycardia group, sleep times and procedure times were not statistically significantly different (p>0.05). Conclusion: 1. In a study of 87 patients who underwent sedation outside the operating room, only five children required additional medication. 2. The only adverse event that occurred in patients outside the operating room was bradycardia. 3. Bradycardia was also reported in ten patients. 4. 50% of the patients in the study were observed to fall asleep up to and including 8 min, suggesting that dexmedetomidine induction could be shortened from 10 min to 8 min in future sedation outside the operating room.