Karvių endometrito gydymo efektyvumo tyrimas
Žilaitis, Vytuolis |
Gelažienė, Ramunė | |
Endometritas – dažniausiai diagnozuojama karvių gimdos liga ir viena iš svarbiausių karvių nevaisingumo priežasčių. Endometritas apibrėžiamas kaip gimdos gleivinės (endometriumo) uždegimas, apimantis ne giliau nei Stratum spongiosum. Didelis (25,0–83,3 proc.) karvių sergamumas endometritu yra aktuali problema daugelyje šalių neišimtis ir Lietuva. Nustatyta, kad Lietuvos ūkiuose endometritu serga 11,0 proc., o kai kuriose stambiose fermose – net 33,2–48,6 proc. karvių. Beveik visoms susirgusioms karvėms ši liga pasireiškia panašiais klinikiniais požymiais, bet ligos etiologija ne visada būna aiški. Endometritas pagal tipą yra skirstomas į klinikinį ir subklinikinį arba kitaip dar vadinamas slaptos formos. Tiek klinikinis, tiek ir slaptasis endometritas, sukelia didelių ekonominių nuostolių, nes sumažėjo karvių reprodukcinė funkcija bei pieno primilžis, be to, neretai sergančias karves tenka išbrokuoti. Šio darbo tikslas – pagal klinikinius požymius ir reprodukcinius rodiklius nustatyti karvių endometritų gydymo efektyvumą priklausomai nuo karvės laktacijos ir produktyvumo. Tyrimai atlikti 2013 metais sausio-gegužės mėnesiais, Kelmės rajone esančiame X ūkyje. Tyrimo metu visos karvės buvo suskirstytos į dvi grupes: kliniškai sveikų ir endometritu sergančių karvių (kliniškai sveikų n=20, ir sergančių n=44). Karvių grupės buvo sudarytos remiantis gimdos išskyrų pobūdžiu, rektiniu tyrimu ir mikrobiologinio tyrimo rezultatais. Mikrobiologiniai karvių gimdos gleivių tyrimai buvo atlikti 64 karvėms iš kurių 44 buvo išskirti patogeniniai mikroorganizmai. Nustatėme, kad klinikiniu endometritu sergančių karvių (40) gimdoje vyravo aplinkos mikroorganizmai – E. coli (65,0 proc.) ir Enterococcus faecalis (17,5 proc.). Karvių sergančių subklinikiniu endometritu (4) lochijų mėginiuose vyravo B. cerius (50,0 proc.). Tuo tarpu kliniškai sveikų karvių (20) lochijų mėginiuose patogeninių mikroorganizmų nenustatėme. Atlikę išskirtų bakterijų padermių jautrumo/atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimą nustatėme, kad visos išskirtos patogeninės bakterijos buvo jautrios arba mažai jautrios cefapirinui. Tačiau, atsparios trimetoprimui, penicilinui, neomicinui bei vankomicinui. Atlikus klininių tyrimų rezultatų analizę, nustatėme, kad pieno kiekis (kg) per praeitą laktaciją, temperatūra (1−10 d.), gimdos dydis, jautrumas (1−5 d.), lochijų išvaizda (1−10 d.) bei laikotarpis iki pirmos rujos (paromis), statistikai reikšmingai skyrėsi tarp sveikų ir sergančių endometritu karvių (p<0,05). Karvės, kurioms buvo nustatyti endometrito požymiai (atoniška gimda, gimdos fliuktacija bei būdingas uždegiminis eksudatas), o diagnozė patvirtinta mikrobiologiniais tyrimais, buvo gydytos: „Metricure“ − gimdos suspensija ir „Oestrophan“ − injekciniu tirpalu. Įvertinus sąsają tarp karvių laktacijos, produkcijos ir endometritų gydymo efektyvumo nustatėme, kad karvių laktacija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos gydymo efektyvumui (p>0,05). Bet produktyvesnės karvės (virš 6000 kg/per laktaciją) 12 proc. (p<0,05) greičiau pasveiko nei mažesnės produkcijos karvės (iki 6000 kg/per laktaciją). Visos gydytos karvės pasveiko per 5−15 d. ir vėliau buvo sėkmingai susėklintos.
Endometritis − the most commonly diagnosed disease in the uterus of cows and one of the main causes of cows infertility. Endometritis is defined as the uterine lining (endometrium) inflammation, including no deeper than the stratum spongiosum. Large (25.0 to 83.3 %) cow incidence of endometritis is a pressing problem in many countries and Lithuania is no exception. It was found that in the Lithuanian farms from endometritis suffers 11.0 %, and in some large-scale farms – even 33.2 – 48.6 % of cows. Almost all of the sick cows have similar symptoms, but the disease etiology is not always clear. Endometritis is divided according to the type of clinical and subclinical or otherwise also known as a secret form. Both clinical and subclinical endometritis causes significant economic losses due to reduced reproductive performance of cows and milk yield, in addition, sick cows have to be culled often. The aim of this work – according to the clinical characteristics and reproductive traits to determine the effectiveness of treatment based on cow's lactation and productivity. Studies were carried out in 2013 January – May, in the X farm which is located in Kelmė district. During the study, all cows were divided into two groups: clinically healthy cows and cows infected with endometritis (clinically healthy n = 20 and sick n = 44). Cow groups were formed on the basis of uterine secretions nature, rectal examination and results of microbiological testing. Microbiological cow uterine mucus studies have been done to 64 cows of which 44 have emitted pathogens. We found that cows, ill with clinical endometritis (40), utero is dominated by environment bacteria – Escherichia coli (65.0 %) and Enterococcus faecalis (17.5 %). Cows with subclinical endometritis (4) lochial samples were dominated by Bacillus cerium (50.0 %). Once we've done research on emitted bacteria’s susceptibility/resistance to antimicrobial material we’ve found out that all the emitted pathogenic bacteria were sensitive or little sensitive to cefapirin, but immune to trimethoprim, penicillin, neomycin, and vancomycin. Following the results of the clinical trials analysis, we determined that the quantity of milk (kg) during the previous lactation, temperature (1–10 days), uterine size, sensitivity (1-5 days), lochial appearance (1–10 days) and the period to first heat (days), statistics have shown significant differences between healthy and diseased cows (p<0.05). Cows, which have been identified with signs of endometritis, diagnosis confirmed by microbiological studies, were treated with: "Metricure" and "Oestrophan". When we rated the link between cow's lactation, production and endometritis treatment effectiveness we found out that lactation of the cows did not have a statistically significant impact on the efficiency of treatment (p> 0.05). But productive cows (over 6000 kg / per lactation) recovered 12 % (p<0.05) more quickly than the lower production cows (up to 6000 kg / per lactation). All treated cows recovered within 5-15 days and later was successfully inseminated.