Asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, liemens kontrolės ir pusiausvyros kaita taikant kineziterapiją, pagrįstą grįžtamuoju ryšiu
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Domeika, Aurelijus | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos techninis sekretorius / Committee Technical Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Satkunskienė, Danguolė | Komisijos narys / Committee Member |
Želvienė, Edita | Komisijos narys / Committee Member |
E. Rupšys. Asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, liemens kontrolės ir pusiausvyros kaita taikant kineziterapiją, pagrįstą grįžtamuoju ryšiu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė dr. Edita Jazepčikienė, darbo konsultantė prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas; 2020; 61 psl. Tyrimo tikslas: Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, liemens kontrolės ir pusiausvyros kaitą taikant kineziterapiją, pagrįstą vizualiniu grįžtamuoju ryšiu. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti abiejų grupių tiriamųjų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkciją prieš ir po kineziterapijos. 2. Įvertinti ir palyginti abiejų grupių tiriamųjų, patyrusių galvos smegenų infarktą, liemens kontrolę prieš ir po kineziterapijos. 3. Įvertinti ir palyginti abiejų grupių tiriamųjų, patyrusių galvos smegenų infarktą, pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos. 4. Įvertinti kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu efektyvumą asmenų, patyrusių galvos smegenų infarktą, apatinių galūnių funkcijos, liemens kontrolės bei pusiausvyros kaitai. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Tyrime dalyvavo 26 pacientai pirmą kartą patyrę galvos smegenų infarktą. Tyrimas vykdytas LSMUL Kauno klinikų Neurologijos klinikoje. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tiriamąją (kineziterapija pagrįsta veidrodžio grįžtamuoju ryšiu) ir kontrolinę (įprasta kineziterapija) grupes. Tiriamųjų funkcinė būklė vertinama prieš ir po kineziterapijos. Apatinių galūnių funkcija buvo vertinama naudojant modifikuotą Fugl-Meyer apatinių galūnių funkcijos vertinimo testą, liemens kontrolė buvo vertinama naudojant Liemens kontrolės įvertinimo skalę, pusiausvyra buvo vertinama naudojant Berg pusiausvyros skalę ir „Stotis ir eiti“ testą. Išvados: Apatinių galūnių funkcija ir pusiausvyra prieš kineziterapiją buvo vidutiniškai sutrikusi, po kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu programos nustatytas statistiškai reikšmingas šių funkcijų pagerėjimas. Prieš kineziterapijos programą tiriamųjų liemens kontrolė buvo vidutinė. Po kineziterapijos programos abiejose grupėse nustatytas statistiškai reikšmingas liemens kontrolės pagerėjimas. Kineziterapijos su grįžtamuoju ryšiu taikymas turėjo geresnį poveikį pacientų po galvos smegenų infarkto liemens kontrolės atsigavimui, pagerėjo tiriamųjų atsisėdimo iš gulimos padėties, atsistojimo iš sėdimos padėties rodikliai. Po kineziterapijos, pagrįstos grįžtamuoju ryšiu pagerėjo tiriamųjų klubo ir kelio sąnario tiesimo rodikliai. Abiejų grupių tiriamųjų asmenų po galvos smegenų infarkto pusiausvyra prieš kineziterapiją buvo vidutiniškai sutrikusi. Po kineziterapijos, pusiausvyra pagerėjo abiejose grupėse, tuo tarpu eisenos greitis ir pusiausvyra ėjimo metu po kineziterapijos tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
E. Rupšys. The lower extremity motor function, trunk stability and balance changes after applying visual feedback therapy for stroke patients. Master`s thesis. Supervisor dr. Edita Jazepčikienė, consultant prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas 2020; 61 p. The aim: To evaluate lower extremity motor function, trunk stability and balance changes after applying visual feedback therapy for patients after stroke. Tasks: 1. To evaluate and compare in both groups lower extremity motor function changes for patients after stroke, before and after physiotherapy. 2. To evaluate and compare in both groups trunk stability changes for patients after stroke, before and after physiotherapy. 3. To evaluate and compare in both groups balance changes for patients after stroke, before and after physiotherapy. 4. To evaluate lower extremity motor function, trunk stability and balance changes after applying physiotherapy compared to visual feedback therapy. Methodology: Twenty-six patients were included in the study (age 63.1 ± 7.6 years) with diagnosis of stroke. The study was carried out at Neurology Department of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) Kauno klinikos.Participants were randomly divided in two groups: visual feedback group and control group. All patients have been evaluated with these methods before and after stroke. Lower extremity motor function was evaluated by modified Fugl-Meyer Lower Extremity Assessment scale, trunk stability was evaluated by Postural assessment scale for stroke, balance function was assessed using Berg Balance Scale and Timed Up and Go test. Conclusion: Lower limb function and balance before physical therapy were assessed with an average score and a statistically significant improvement in these functions was found after the physical therapy with visual feedback. Prior to the physical therapy program, subjects trunk control was moderate. After the physical therapy program a statistically significant improvement in trunk control was found in both groups. The application of physical therapy with feedback had a better effect on the recovery of trunk control in patients after stroke, and the subjects rates of sitting from a reclining position and standing up from a sitting position improved. After physical therapy based on visual feedback, the subjects hip and knee joint movement rates improved. In both groups, subjects who suffered from stroke had moderate balance before physical therapy. After physical therapy, balance improved in both groups, but gait speed and balance during walking did not significantly differ between groups after physical therapy.