Dietary habits and risk factors of overweight and obesity in school aged children (11, 13 and 15 years old) in Lithuania

Aim of the study: To get better insights into the profile of body composition, the prevalence of overweight and obesity in school children aged 11, 13 and 15 years old and to analyze relationship of overweight and obesity with some behavioral and social health factors in Lithuania. Objectives: To establish the prevalence of overweight and obesity in school-age children (11, 13 and 15 years old) in Lithuania. To describe the distribution of obesity and overweight by age, gender, nationality, family affluence, living place and household groups of school age children. To establish the statistical relationship of obesity and overweight with nutritional habits and physical activity and to analyze the relation of overweight and obesity with self-rated health and self body image. Methods: In this master’s research work the selected primary source of existing research raw data from the HBSC questionnaire survey 2009/10 was used. The author of the master’s thesis has provided his own contribution by selecting the research topic, formulating the research questions, identifying the questionnaire items relevant to the topic and also conducting statistical analysis, interpretation of data. The analysis of the data (3338 questionnaires of 11, 13 and 15 year old school children were analyzed) was calculated in percentages, averages. IBM SPSS Statistics 20.0 and MS Excel 2007 were applied for calculations and visual presentation of the results. The significance level when p<0.05 was considered as statistically significant. Results: 10.8% of 11, 13 and 15 years old school children were overweight and 1.6% were obese. Therefore, the percentage decreased with increased age. Prevalence of overweight and obesity was statistically higher (p<0.05) among boys (16.0%) than girls (8.7%). Higher prevalence (p<0.05) of overweight and obesity was observed in the merged group (all ages, both genders) of Polish students (19.4%) in comparison with Lithuanian students (11.9%). Percentage of respondents who reported they never ate fast food was significantly higher for overweight (32.4%) than in normal or underweight (24.2%) group. The results demonstrate statistically significantly larger percentage in overweight group, who played computer games (1 hour or more) in a day during weekdays (57.9%) and who played computer games (2 hours or more) in a day during weekends (48.6%) comparing to normal or underweight group (46.9% and 37.8% respectively). The proportion of school children who rated their health as poor were statistically significantly larger among obese (28.8%) than in merged normal-underweight group (14.2%). 64.8% of students from the normal-underweight group perceived their weight as about right in comparison with overweight group (36.5% self rated their weight as right) and obesity (11.5% rated their weight as right. Conclusions: It was established that 12.4% of the Lithuanian school-aged children aged 11, 13 and 15 years were found to be overweight or obese. The prevalence of overweight and obesity in all three age groups was higher in boys than in girls. Higher prevalence of overweight and obesity was related with younger age. BMI distribution analysis did not establish a statistical differences in overweight and obesity by place of residence (urban vs. rural) and family well-off (low, medium and high affluence). Therefore, higher prevalence of overweight and obesity was established among Polish students in the merged group (all ages, both genders). Prevalence of overweight was higher in those living with single mother and the obesity was more prevalent in respondents living as orphans with no parents. Those who lived with grandfather, grandmother, stepfather and in foster home tend to be more obese except for those who lived with stepmother. The prevalence of overweight and obesity was significantly less prevalent in school children who had breakfast every day. The higher prevalence of obesity and overweight was established in school children who were involved in sedentary life style such as playing the computer games. It was established that obese group of children have evaluated their health as more poor in comparison with normal or underweight group of school students.

Tyrimo tikslas: Ištirti 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos moksleivių kūno sudėjimą, antsvorio ir nutukimo paplitimą bei išanalizuoti jų sąsajas su kai kuriais elgsenos ir socialiniai sveikatos veiksniais. Uždaviniai: Nustatyti antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp mokyklinio amžiaus (11, 13 ir 15 metų) vaikų Lietuvoje. Aprašyti mokinių antsvorio ir nutukimo pasiskirstymą pagal amžių, lytį, tautybę, šeimos pragyvenimo lygį, gyvenamąją vietą, šeimyninę sudėtį. Nustatyti antsvorio ir nutukimo statistines sąsajas su mitybos ypatumais ir fiziniu aktyvumu bei išanalizuoti sąryšį su savo sveikatos vertinimu bei savo kūno įvaizdžio suvokimu. Metodai: Duomenys šiam magistriniam tiriamajam darbui buvo paimti iš 2009/10 metų HBSC anketinio tyrimo. Magistro tezių autorius pats pasirinko tyrimo temą, suformulavo tyrimo klausimus, atrinko su tema susijusius anketos klausimus, atliko statistinę duomenų analizę ir interpretaciją. Išanalizuotos 3338 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivių anketos, rezultatai pateikti procentais, vidurkiai. Statistiniams skaičiavimams naudotas IBM SPSS Statistics 20.0 paketas, grafinis rezultatų pateikimas atliktas MS Excel 2007 pagalba. Reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05, buvo laikomas kaip statistiškai reikšmingas. Rezultatai: 10,8% 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos moksleivių turėjo antsvorį, 1,6% iš jų nustatytas nutukimas. Be to, procentai mažėja didėjant amžiui. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo didesnis tarp berniukų (16,0%) nei tarp mergaičių (8,7%). Didesnis (p<0,05) antsvorio ir nutukimo paplitimas nustatytas lenkų tautybės mokiniams (19,4%) lyginant su lietuvių tautybės moksleiviais (11,9%). Tiriamųjų, niekada nevartojančių greito maisto, procentas buvo statistiškai reikšmingai didesnis turinčių antsvorį grupėje (32,4%) nei normalaus ar nepakankamo svorio grupėje (24,2%). Rezultatai rodo statistiškai reikšmingai didesnį procentą moksleivių, žaidžiančių kompiuterinius žaidimus 1 valandą ir ilgiau per dieną paprastomis savaitės dienomis (57,9%) bei 2 valandas ir ilgiau per dieną savaitgaliais (48,6%), turinčiųjų antsvorį grupėje lyginant su normalaus ar nepakankamo svorio grupe (atitinkamai 46,9% ir 37,8%). Santykinė dalis mokinių, kurie vertino savo sveikatą prastai, buvo reikšmingai didesnė nutukusiųjų grupėje (28,8%) nei normalaus ar nepakankamo svorio grupėje (14,2%). 64,8% mokinių iš normalaus ar nepakankamo svorio grupės vertino savo svorį kaip normalų; antsvorio ir nutukimo grupėse tokių buvo reikšmingai mažiau – atitinkamai 36,5% ir 11,5%. Išvados: Nustatyta, kad 12,4% 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos moksleivių turi antsvorio ar yra nutukę. Antsvorio ir nutukimo paplitimas visose trijose amžiaus grupėse buvo didesnis tarp berniukų nei tarp mergaičių. Didesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas nustatytas jaunesnio amžiaus mokinių grupėse. Statistiškai reikšmingų skirtumų nagrinėjant antsvorį ir nutukimą nerasta lyginant pagal gyvenamą vietą (miestas/rajonas) ir šeimos pragyvenimo lygį (žemas/vidutinis/aukštas). Tačiau didesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas nustatytas tarp lenkų tautybės moksleivių. Antsvoris labiau paplitęs tarp tų, kas gyvena su vieniša motina, o nutukimas – našlaičiams, gyvenantiems be tėvų. Gyvenantys su seneliu, močiute, patėviu ar vaikų namuose yra labiau linkę nutukti, o gyvenantys su pamote – mažiau. Mažiau linkę turėti antsvorį ar nutukti yra mokiniai, valgantys pusryčius kasdien. Didesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas nustatytas moksleiviams, kurių gyvenimo būdas nėra judrus, pavyzdžiui, ilgiau žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus. Taip pat nustatyta, kad nutukę vaikai vertino savo sveikatą prasčiau nei normalaus ar nepakankamo svorio moksleiviai.