Socialinės paramos ir nėščiųjų kūno vaizdo suvokimo sąsajos trečiajame nėštumo trimestre

Vaitonytė, E. (2025). Socialinės paramos ir nėščiųjų kūno vaizdo suvokimo sąsajos trečiajame nėštumo trimestre (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: j. asist. Laura Digrytė-Šertvytienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 48 psl.

Tyrimo problema: Poreikis išsiaiškinti bei suprasti, kaip glaudžiai socialinė parama yra susijusi su kūno vaizdo pokyčiais trečiajame nėštumo trimestre. Apžvelgus literatūrą lietuvių kalba, paskutinių kelerių metų laikotarpyje, pastebima, jog randasi vis daugiau tyrimų, atskleidžiančių socialinės paramos, o ypatingai partnerio palaikymo svarbą bei kūno vaizdo pokyčius ir nuo to priklausančią moterų psichologinę būklę nėštumo metu. Vis tik pastebima, kad dar mažai tyrinėjama kūno vaizdo suvokimo ir socialinės paramos sąsaja nėštumo metu. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrimo dalyviai – besilaukiančios moterys, kurių nėštumas siekia trečią trimestrą (nuo 29 sav.). Tiriamųjų imtis buvo renkama mišriuoju būdu, t. y. dalis tiriamųjų buvo renkama dalinant anketinės apklausos kvietimus su aktyvia apklausos nuoroda kontaktiniu būdu gydymo įstaigose, kita dalis – dalinantis anketinės apklausos nuoroda socialinių tinklų platformose esančiose specifinėse, besilaukiančių moterų, grupėse bei profiliuose. Tyrimo anketos buvo dalinamos P. Mažylio gimdymo namuose ir Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikoje nuo sausio 8 dienos iki kovo 20 dienos. Tyrimo anketos nuoroda buvo platinama įvairiuose socialiniuose tinkluose nuo 2024 metų gruodžio 18 dienos iki 2025 metų vasario 27 dienos. Tyrimo imtį sudarė 200 besilaukiančių moterų, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 43 metų (vidurkis lygus 30,2; SN=5,09), o nėštumo savaitė varijavo tarp 29 ir 41 savaitės (vidurkis lygus 34,98; SN=3,46; IQR 32-38). Tyrimo instrumentas – anoniminė tyrimo anketa, sudaryta iš 59 klausimų/teiginių. Tyrimo anketą iš viso sudarė keturios pagrindinės dalys: 1) Bendri socialinius-demografinius aspektus atskleidžiantys klausimai; 2) Kūno įvaizdžio nėštumo metu skalė; 3) Suvoktos socialinės paramos skalė; 4) Klausimai atskleidžiantys (ne)palaikančias reakcijas kūno atžvilgiu iš aplinkinių nėštumo metu. Duomenys analizuoti SPSS programa taikant Mann-Whitney testą, Kruskal-Wallis testą ir Spearman koreliacijos koeficientą. Rezultatai: Besilaukiančios moterys, turėjusios 2 ar daugiau gimdymų iki šio nėštumo (H=13,08, p=0,001) ir turinčios vidutinę ar blogą finansinę padėtį (U=4044,00, p=0,016) pasižymėjo žemesne suvokiama parama iš reikšmingo asmens. Vertinant kūno įvaizdžio ypatumus nustatyta, kad savo išvaizda mažiau susirūpinusios buvo didesnėje nėštumo savaitėje esančios moterys (p=0,027). Nustatyta, jog nepasitenkinimą turimomis jėgomis (p=0,004), veido/galvos sritimi (p=0,040), seksualiniu patrauklumu (p=0,032) ir kūno dalimis (p=0,004) daugiau išgyveno moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, o moterys, turinčios vidutinę arba blogą finansinę padėtį, labiau pasitelkė vengiantį elgesį, susijusį su išvaizda (p=0,007). Vertinant suvoktos socialinės paramos aspektus su kūno įvaizdžiu nustatyta, jog moterys, jaučiančios nepasitenkinimą turimomis jėgomis, žemesniais balais vertino gaunamą socialinę paramą iš šeimos (p=0,013), draugų (p=0,019) ir reikšmingo asmens (p=0,013), o moterys, teikiančios pirmenybę išvaizdai, o ne kūno funkcijoms, suvoktą socialinę paramą gaunamą iš šeimos (p=0,036) taip pat vertino žemesniais balais. Moterys, labiau pasitelkiančios vengiantį elgesį (p=0,004) ir labiau nepatenkintos veido ir galvos sritimi (p=0,024), suvoktą socialinę paramą iš reikšmingo asmens vertino žemesniais balais. Nesulaukiamos palaikančios reakcijos bei sulaukiamos nepalaikančios reakcijos kūno atžvilgiu labiausiai veikė seksualinio patrauklumo sutrikdymą (p=0,019; p=0,012) ir vengiančio elgesio susijusio su išvaizda (p=0,030; p=0,019) didėjimą. Išvados: 1. Suvokta socialinė parama iš reikšmingo asmens išryškėjo kaip santykinai didžiausia parama nėštumo metu. 2. Nepasitenkinimas turimomis jėgomis išryškėjo kaip pagrindinė sritis, kelianti susirūpinimą dėl kūno įvaizdžio nėštumo metu. 3. Nustatytos sąsajos tarp konkrečių kūno įvaizdžio aspektų ir suvoktos socialinės paramos rūšių.

Vaitonytė, E. (2024). Relations between social support and body image of pregnant women in third trimester of pregnancy (Bachelor ‘s thesis of Health Psychology). Scientific supervisor: y. assistant Laura Digrytė – Šertvytienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas - 48 p.

Research problem: The need to explore and understand the extent to which social support is related to changes in body image. A review of recent Lithuanian-language literature from past few years reveals an increasing number of studies highlighting the importance of social support – particularly partner support – and its connection to changes in body image and the resulting psychological well-being of women during pregnancy. Nevertheless, it remains evident that relationship between body image perception and social support during pregnancy has not yet been extensively examined. Study participants and methods: The study participants were pregnant women in their third trimester (from 29 weeks). The sample of respondents was collected using mixed method, i.e., part of the respondents was recruited by distributing invitations to participate in the survey with an active link in healthcare institutions through direct contact, while the other part was reached by sharing the survey link in specific social networks platform groups and profiles for pregnant women. The study was conducted at the P. Mažylio maternity home and Kaunas Clinics, Obstetrics and Gynecology Clinic from 8 January, 2025, to 20 March, 2025. The study, by distributing anonymous questionnaires on various social networks, was conducted from 18 December, 2024, to 27 February, 2025. The sample consisted of 200 pregnant women aged between 19 and 43 years (mean age 30,2; SN=5,09), gestational age was between 29 and 41 weeks (mean week 34,98; SN=3,46; IQR 32-38). The survey instrument was an anonymous questionnaire consisting of 59 questions/statements. The survey questionnaire consisted of 4 main parts: 1) General socio-demographic questions; 2) The Body Image in pregnancy Scale; 3) Multidimensional Scale of Perceived Social Support; 4) Questions revealing (non)supportive reactions from others. The data was analyzed by SPSS using such tests as Mann-Whitney, Kruskal-Wallis or Spearman’s correlation coefficient. Results: Pregnant woman, who had experienced two or more previous births before the current pregnancy (H=13,08, p=0,001) as well as those with an average or poor financial situation (U=4044,00, p=0,016), reported lower perceived social support from a significant other. In terms of body image characteristics, it was found that women at later stages of pregnancy were less concerned about their appearance (p = 0,027). Furthermore, women with higher education levels reported greater dissatisfaction with their physical strength (p=0,004), facial/head area (p=0,040), sexual attractiveness (p=0,032), and body parts (p=0,004). Additionally, women with average or poor financial status were more likely to engage in avoidant behaviors related to appearance (p=0,007). When assessing the relationship between perceived social support and body image, it was found that women dissatisfied with their physical strength rated the support received from family (p=0,013), friends (p=0,019), and a significant other (p=0,013) lower. Moreover, women who prioritized appearance over body functionality also rated perceived social support from family lower (p=0,036). Women displaying higher levels of avoidant behavior (p=0,004) and greater dissatisfaction with the facial and head area (p=0,024) also reported lower levels of perceived social support from a significant other. Both the absence of supportive reactions ant the presence of unsupportive reactions regarding one’s body significantly contributed to disturbances in sexual attractiveness (p=0,019; p=0,012) and appearance-related avoidant behavior (p=0,030; p=0,019). Conclusions: 1. Perceived social support from a significant other emerged as the relatively greatest support during pregnancy. 2. Dissatisfaction with one ‘s own strength emerged as the main areas of concern regarding body image in pregnancy. 3. Associations have been identified between specific aspects of body image and types of perceived social support.