Šlaunikaulio lūžių osteosintezės metodų ir pooperacinių deformacijų vertinimas Kauno klinikose 2016-2019 m.
Narayanan, Neharika |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
This evaluation was conducted to explore all viable options for surgical intervention in cases of femoral fractures. Given the endless scope, the research was condensed in order to focus solely on proximal femoral fractures. Based on previous research, we know the burden of the proximal femur and why it’s vulnerability can lead to consequential severe disability. Being aware of the methods of osteosynthesis made available, to correct fractures, this research employed retrospective analysis of radiographs in order to identify potential failures with respect to healing in general or technical biomechanical failure of the implant itself, all leading to postoperative deformities. A total of 297 cases were available within the timeframe of 2018-2020, of which, through filtering, 218 were analysed. The osteosynthesis methods analysed included dynamic hip screw (DHS), dynamic condylar screw (DCS), proximal femoral locking compression plate (PFLCP), proximal femoral nail (PFN), Gamma and proximal femoral nail anti-rotation 1 (PFNA1). The caput collum diaphyseal angle (CCD), which is a prime indicator of possible implant failure, was used in this research to identify which implant outperformed the other with favorable outcomes.
Šis vertinimas buvo atliktas siekiant ištirti visas galimas chirurginės intervencijos galimybes šlaunikaulio lūžių atvejais. Atsižvelgiant į begalinę apimtį, tyrimas buvo sutrumpintas, siekiant sutelkti dėmesį tik į proksimalinius šlaunikaulio lūžius. Remdamiesi ankstesniais tyrimais, žinome, kokią naštą kelia proksimalinis šlaunikaulis ir kodėl jo pažeidžiamumas gali lemti sunkią negalią. Žinant, kokie osteosintezės metodai yra prieinami lūžiams koreguoti, šiame tyrime atlikta retrospektyvinė rentgenogramų analizė, siekiant nustatyti galimus gedimus, susijusius su gijimu apskritai arba paties implanto techniniu biomechaniniu gedimu, kurie lemia pooperacines deformacijas. Iš viso 2018-2020 m. laikotarpiu buvo gauti 297 atvejai, iš kurių, atlikus filtravimą, išanalizuota 218 atvejų. Analizuoti šie osteosintezės metodai: dinaminis klubo sąnario sraigtas (DHS), dinaminis kondilinis sraigtas (DCS), proksimalinė šlaunikaulio fiksavimo kompresinė plokštelė (PFLCP), proksimalinė šlaunikaulio vinis (PFN), "Gamma" ir proksimalinė šlaunikaulio vinis antirotacija 1 (PFNA1). Šiame tyrime buvo naudojamas caput collum diafizės kampas (CCD), kuris yra pagrindinis galimo implanto gedimo rodiklis, siekiant nustatyti, kuris implantas buvo pranašesnis už kitus ir davė palankius rezultatus.