Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, nustatyto suaugystėje, reikšmė žmogaus tapatumo formavimuisi
Dučinskaitė, Eglė |
Recenzentas / Reviewer | |
Pauliukienė, Aušra | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Mickuvienė, Elena | Komisijos narys / Committee Member |
Dučinskaitė, E. (2023). Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, nustatyto suaugystėje, reikšmė žmogaus tapatumo formavimuisi (Sveikatos psichologijos bakalauro darbas). Mokslinė vadovė: Lekt. dr. Irina Banienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 52 p. Tyrimo problema. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas laikomas vienu labiausiai paplitusiu psichikos sveikatos sutrikimu vaikų ir suaugusiųjų tarpe. Sutrikimas neretai vadinamas smegenų disfunkcijos išraiška, kuri gali būti taikoma ne tik apibrėžti nedėmesingumo, padidėjusio aktyvumo ir impulsyvumo simptomus, tačiau ir sąlygoti neigiamą požiūrį į žmogų, taip paveikiant jo savęs vaizdą, tapatumą. Nepaisant šių žinių, pastebimas tiek lietuviškos, tiek užsienio mokslinės literatūros apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimo reikšmę suaugusiųjų tapatumo formavimuisi trūkumas. Tyrimo tikslas – atskleisti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo reikšmę žmogaus tapatumo formavimuisi. Tyrimo dalyviai. 21-27 m. žmonės, kuriems aktyvumo ir dėmesio sutrikimas buvo nustatytas suaugystėje, nemažiau nei prieš 6 mėnesius (n=6). Tyrimo metodai. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo modelis. Duomenims rinkti naudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrimas atliktas 2022 m. gruodžio – 2023 m. sausio mėnesiais. Duomenys analizuoti pasitelkiant indukcinę teminę analizę pagal V. Braun ir V. Clarke (2006). Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas. Tyrimo rezultatai. Indukcinės teminės analizės metu išryškėjo 3 pagrindinės temos: 1) Savęs paieškos, 2) Socialinė aplinka ir tapatumas, 3) Pagalbos sau reikšmė. Išvados. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas formuojantis tapatumui atsispindėjo: kintančia savęs paieškų dinamika, neišsprendžiamais praeities sunkumais, požiūrio į save ir į sutrikimą pokyčiais, tapatumo kintamumo suvokimu, savęs laikymu žmogumi, bendruomenės svarba, nepriimančios visuomenės atpažinimu, aplinkinių reikšmės suvokimu, pokyčiais santykiuose, savęs atradimu studijose ir darbe, gyvenimo kaitos suvokimu, savigalbos metodų reikšmės atpažinimu.
Dučinskaitė, E. (2023). The significance of attention-deficit hyperactivity disorder, identified in adulthood, for the formation of personal identity. (Bachelor's thesis in Health Psychology). Scientific supervisor: Lect. dr. Irina Banienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 52 p. Research problem. Attention deficit hyperactivity disorder is considered one of the most prevalent mental health disorder among children and adults. The disorder can sometimes be referred to as a neurodevelopmental disorder which can be applied not only to describe symptoms of inattention, hyperactivity, and impulsivity but can also affect a person's self-image and identity. Despite this knowledge, there is a lack of both Lithuanian and foreign scientific literature on the significance of attention deficit hyperactivity disorder for the formation of an adult’s personal identity. The aim – to reveal the significance of attention deficit hyperactivity disorder for the formation of personal identity. Participants. 21-27 year old individuals with attention deficit hyperactivity disorder diagnosed in adulthood no less than 6 months prior to the study (n=6). Method. Qualitative research model was chosen for this research. A semi-structured interview was used for data collection. The study was conducted from December 2022 to January 2023. Data was analysed using Inductive thematic analysis by V. Braun & V. Clarke (2006). To conduct this research permission was obtained from Bioethics Centre of the Lithuanian University of Health Sciences. Results. Inductive thematic analysis yielded 3 main themes: 1) Search of self, 2) Social environment and identity, 3) Significance of self-help. Conclusion. The significance of attention deficit hyperactivity disorder on identity formation was reflected by: change of dynamics of one’s search for self-identity, unresolved past difficulties, changes in attitudes towards oneself and the disorder, perception of identity variability, selfperception as a person, the importance of community, recognition of a non-accepting society, perception of the importance of others, changes in relationships, self-discovery in studies and work, perception of life changes, and recognition of the importance of self-help methods.