Hemolizinių anemijų laboratorinis vertinimas

Abstract

Magistro darbo autorius. Dalia Vertelytė Magistro darbo pavadinimas. Hemolizinių anemijų laboratorinis vertinimas Darbo tikslas: Įvertinti laboratorinių tyrimų pokyčius hemolizinių anemijų metu ir susieti juos su hemolizinės anemijos tipu. Tyrimo uždaviniai: Atlikti ir įvertinti bendro kraujo tyrimo rodiklių, laktatdehidrogenazės, haptoglobino ir tiesioginio antiglobulino testo tyrimų rezultatus asmenims su hemolizinėmis būklėmis; Palyginti asmenų su hemolizinėmis būklėmis grupes, atsižvelgiant į laktatdehidrogenazės aktyvumo ir jo viršutinės referentinės ribos santykį; Įvertinti laboratorinių rodiklių skirtumus pacientams su hemolizinėmis anemijomis, atsižvelgiant į paroksizminės naktinės hemoglobinurijos ląstelių klono buvimą. Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimui atrinkti pacientai su hemopoezės sutrikimu. Iš jų atrinkti pacientai, kuriems buvo atlikti haptoglobino (HAPTO) ir laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimai, o iš jų tyrime palikta 80 pacientų, kurių HAPTO koncentracija buvo maža. Į antrą tyrimo dalį įtraukti 26 pacientai, kuriems buvo atlikti tėkmės citometrijos tyrimai dėl PNH klono paieškos. Bendras kraujo vaizdas buvo tirtas analizatoriumi XE-5000 (Sysmex, Japonija), biocheminiai tyrimai atlikti naudojant automatinę sistemą – SYNCHRON UniCel® DxC 800 (Beckman Coulter, JAV), o tiesioginis antiglobulino testas (DAT) buvo atliekamas taikant hemagliutinacijos stulpelyje metodą (Biorad, JAV). PNH klono nustatymui buvo atliktas eritrocitų ir leukocitų imunofenotipavimas, naudojant tėkmės citometrą BD FacsCanto (BD Immunocytometry Systems, JAV). Rezultatai. Tiriant sergančiuosius su hemolizinėmis būklėmis DAT teigiamų ir neigiamų rezultatų dažnis tarp lyčių nesiskyrė. Nustatytos statistiškai reikšmingai mažesnės RBC, HGB, HCT ir didesnės TBIL koncentracijos pacientų pogrupyje su LDH/URL>1,5. Spearman‘o koreliacinė analizė parodė statistiškai reikšmingą atvirkštinį ryšį tarp LDH ir HAPTO – didėjant LDH, mažėja HAPTO koncentracija (R=-0,239; p=0,033). Anemiją charakterizuojančių rodiklių – HGB ir RBC atvirkštinis ryšys su LDH rodikliu taip pat statistiškai reikšmingas. PNH-jai būdingo rodiklių derinio – DAT neigiamo rezultato ir padidėjusio LDH aktyvumo dažnis tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nustatyta, kad sergančiųjų su PNH klonu grupėje LDH/URL buvo didesnis net 12 kartų, o HAPTO, RBC ir HGB buvo statistiškai reikšmingai mažesni, nei pacientams be PNH klono. Išvados. Pacientams su hemolizėmis būklėmis nustatytas eritrocitų, hemoglobino kiekių sumažėjimas bei laktatdehidrogenazės aktyvumo padidėjimas. Skirtumų tarp lyčių nenustatyta. Asmenims, kurių laktatdehidrogenazės aktyvumo ir jo viršutinės referentinės ribos santykis buvo didesnis nei 1,5, nustatyti statistiškai reikšmingai sumažėję eritrocitų, hemoglobino, haptoglobino bei padidėję bendro bilirubino (padidėjusio netiesioginio bilirubino sąskaita) kiekiai. Laktatdehidrogenazės aktyvumas tiesiogiai siejosi su anemijos išreikštumu. Šie radiniai nurodo išreikštą hemolizės aktyvumą, kuris nepriklausė nuo lyties. Hemolize sergantiems pacientams, turintiems paroksizminės naktinės hemoglobinurijos ląstelių kloną, hemolizę ir anemiją atspindintys laboratoriniai rodikliai buvo pakitę labiau, nei pacientams, neturintiems paroksizminės naktinės hemoglobinurijos ląstelių klono. Uždegimui būdingų neutrofilų, nei neutrofilų/limfocitų rodiklių pokyčių ir skirtumų tarp tiriamųjų grupių neaptikta.