Intensyviosios terapijos skyriuose sepsiu sergančių pacientų klinikinių duomenų analizė.

Darbo autorius. Vaida Vrubliauskaitė. Darbo pavadinimas. Intensyviosios terapijos skyriuose sepsiu sergančių pacientų klinikinių duomenų analizė. Darbo tikslas. Nustatyti sąsajas tarp sepsio rizikos veiksnių, etiologijos, sukėlėjo, taikytos antibiotikoterapijos bei pacientų mirštamumo. Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti sepsio demografinius duomenis, rizikos veiksnių paplitimą ir sąsają su mirštamumu; 2) nustatyti Intensyviosios terapijos skyriuose (santr. ITS) sepsiu sergančių pacientų skirtingos etiologijos sepsio paplitimą ir sąsają mirštamumu; 3) nustatyti ITS sepsiu sergančių pacientų skirtingos etiologijos sepsio dažniausius identifikuotus sukėlėjus; 4) vertinti sepsio gydymui taikytos antibiotikoterapijos atitikimą tikslinei ir sąsają su mirštamumu. Tyrimo metodika. Išanalizuotos 177 ligos istorijos, vertinant dėl sepsio gydytus pacientus Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninės (santr. LSMUL) Kauno klinikų Centriniame bei Traumų ir skubios pagalbos centro Intensyviosios terapijos skyriuose. Tyrimui atrinkti pacientai sugrupuoti pagal lytį, pagal amžių suskirstyti į keturias grupes (18 - 39; 40 - 59; 60 - 79; ≥80 m.). Pagal sepsio židinį išskirtos 7 grupės: pirminė bakteremija (sukėlėjas išaugintas tik kraujyje), intraabdominalinė infekcija, kvėpavimo takų infekcija, šlapimo organų infekcija, odos ir minkštųjų audinių infekcija, kelių šaltinių ir nenustatyto šaltinio infekcijos. Atvejai analizuoti atsižvelgiant į sepsio rizikos veiksnius (imunosupresija, cukrinis diabetas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, išeminė širdies liga, piktnaudžiavimas alkoholiu), mikrobiologiškai nustatytą sukėlėją ir taikytą antibiotikoterapiją, ligos išeitį. Nagrinėta, kokios intervencinės priemonės (centrinės venos, šlapimo pūslės kateteriai, dirbtinė plaučių ventiliacija, hemodializės, hemotransfuzijos) statistikai reikšmingai susijusios su hospitalinės infekcijos (santr. HI) išsivystymu, vertinta HI sąsaja su mirštamumu. Atsižvelgiant į pasėlio rezultatus, išanalizuoti dažniausi sukėlėjai ir jų atsparumas antibiotikams, dauginį atsparumą antibiotikams turinčių padermių paplitimas, o pagal paskirtą antibakterinį preparatą vertintas empirinės antibiotikoterapijos atitikimas tikslinei ir nustatyta sąsaja tarp empirinės antibiotikoterapijos atitikimo ir mirštamumo. Rezultatai. • Demografiniai duomenys ir sąsaja su mirštamumu. Vyrų buvo 93 (52,6%), moterų – 84 (47,4%) (p = 0,548). Vyrų amžiaus vidurkis 65,7 ± 14,5 m., moterų - 71,2 ± 13,9 m. (p = 0,004). Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį (p = 0,04):  Vyrų (n = 93):  18 – 39 m. amžiaus grupėje buvo 6 pacientai (6,5%),  40 - 59 m. - 23 (24,7%),  60 – 79 m. - 48 (51,6%),  ≥80 m. - 16 (17,2%).  Moterų (n = 84):  18 – 39 m. grupėje buvo 3 pacientės (3,6%),  40 – 59 m. - 10 (11,9%),  60 – 79 m. - 45 (48,4%),  ≥80 m. buvo 26 (31,0%). Nuo sepsio mirė 131 pacientas (74 %) (p<0,001). Vyrų mirė 63 (67,7%), moterų – 68 (81%) (p=0,045). Sąsaja tarp pacientų amžiaus ir mirštamumo nuo sepsio (p = 0,003):  18 – 39 m. amžiaus grupėje (n = 9) mirė 3 (33,3%),  40 – 59 m. grupėje (n = 33) – 21 (63,6%),  60 – 79 m. grupėje (n = 93) – 70 (75,3%),  ≥80 m. (n = 42) – 37 (88,1%).

• Sepsio rizikos veiksnių dažnis ir sąsaja su mirštamumu. Onkologinė liga nustatyta 52 pacientams (29,4%), imunosupresija – 41 (23,2%). Cukriniu diabetu sirgo 31 pacientas (17,5%). Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (santr. LIFN) – 38 (21,5%). Išemine šidies liga sirgo 43 (24,3%). Piktnaudžiavimas alkoholiu pasitaikė 16 pacientų (9,0%).
Hospitalinė infekcija (santr. HI) nustatyta 75 atvejais (42,8%). Pacientams, kuriems buvo įvestas šlapimo pūslės kateteris (n = 117), HI išsivystė 54 (46,2%) (p = 0,16). Atliekant hemotransfuzijas (n = 56), HI nustatyta 35 (62,5%) (p<0,001). Iš tų, kuriems buvo įvestas CV kateteris (n = 96), HI išsivystė 47 (49,0%) (p = 0,05). Dializuotiems (n = 34) HI – 20 (70,6%) (P = 0,03). Kai taikyta DPV (n = 122), HI nustatyta 50 (41,0%) (p = 0,58). Išsivysčius HI mirė 53 pacientai (69,3%; ŠS 0,68; 95% PI 0,35 – 1,34) (p= 0,34).  Sepsio etiologija ir sąsaja su mirštamumu. 70 pacientų (39,6%) sukėlėjo nustatyti nepavyko. Vertinti atvejai su identifikuotais infekcijos sukėlėjais (n=107). Keliažidininė infekcija nustatyta 34 pacientams (31,8%), pirminė bakteremija – 17 (15,9%), šlapimo organų sistemos infekcija - 26 (24,3%), intraabdominalinė – 13 (12,2%), kvėpavimo takų – 9 (8,4%), odos ir minkštųjų audinių infekcija – 8 (7,5%). Nenustačius sukėlėjo mirė 60 iš 70-ies pacientų (85,7%), nustačius keliažidininę infekciją – 25 iš 34 (73,5%), esant šlapimo takų infekcijai – 13 iš 26 (50,0%), pirminei bakteremijai – 12 iš 17 (70,6%), intraabdominalinei infekcijai – 9 iš 13 (69,2%), kvėpavimo takų infekcijai – 8 iš 9 (88,9%), odos ir minkštųjų audinių infekcijai – 4 iš 8 (50,0%) (p = 0,01). Priklausomai nuo infekcijos šaltinio, sepsio sukėlėjai buvo: • Intraabdominalinė infekcija: Enterococcus spp. nustatyta 14 pacientų (7,9%), E. coli – 13 (7,3%), Klebsiella spp. – 10 (5,6%), Acinetobacter spp. ir Citrobacter spp. – po 5 (2,8%). • Šlapimo takų infekcija: E.coli nustatyta 20 pacientų (11,3%), Enterococcus spp. – 21 (11,9%), Klebsiella spp. 14 (7,9%), Pseudomonas spp. – 7 (4,0%). • Kvėpavimo takų infekcija: Klebsiella spp. nustatyta 10 pacientų (5,6%), Acinetobacter spp. ir Staphylococcus spp. – po 7 (4,0%); Pseudomonas spp. – 6 (3,4%), Pneumococcus spp. ir E. coli – po 4 (2,3%). • Odos ir minkštųjų audinių infekcija: Staphylococcus spp. nustatyta 6 pacientams (3,4%); Streptococcus spp. – 4 (2,3%), Pseudomonas spp. – 3 (1,7%). • Pirminė bakteremija: Staphylococcus spp. nustatyta 19-ai pacientų, iš jų 11-ai nustatyta S. epidermidis (6,2%), S. aureus – 6 (3,4%). E. coli nustatyta 11 pacientų (6,2%), Klebsiella spp. – 4 (2,3%). • Sepsio gydymui taikytos antibiotikoterapijos atitikimas tikslinei ir sąsaja su mirštamumu Dažniausiai nustatyti gramteigiami mikroorganizmai: o S. Aureus buvo 17 padermių, iš kurių 13 (76,5%) buvo atsparios penicilinui, 2 (11,8%) – oksacilinui. o S. Epidermidis – 15 padermių. 12 iš jų atsparios oksacilinui (80,0%), 11 klindamicinui (73,3%), 7 gentamicinui (46,7%), 4 ciprofloksacinui (26,7%). o S. haemolyticus – nustatyta 6 padermės, iš jų 4 atsparios gentamicinui (66,7%), 3 – oksacilinui. Dažniausiai nustatyti gramneigiami sukėlėjai: o Enterococcus spp. nustatyta 58 padermės. 45 buvo atsparios ampicilinui (77,6%), 23 ciprofloksacinui (36,6%), 18 vankomicinui (31,0%). o E. coli nustatytos 47 padermės. Ampicilinui atsparios 23 (48,9%), piperacilinui 16 (34,0%), cefuroksimui 13 (27,7%), ampicilinui/sulbaktamui 11 (23,4%). o Klebsiella spp. – 42 padermės. Ampicilinui atsparios 35 (83,3%), cefuroksimui, ciprofloksacinui – 23 padermės (54,8%), ampicilinui/sulbaktamui, cefotaksimui – 22 padermės (52,4%), piperacilinui – 21 (50,0%), piperacilinui/tazobaktamui – 20 (47,6%). o Enterobacter spp. nustatyta 12. Ampicilinui atsparių buvo 12 (100,0%), cefuroksimui – 11 (91,7%), ampicilinui/sulbaktamui – 10 (83,3%), piperacilinui/tazobaktamui 7 (58,3%). o Citrobacter spp. nustatyta 12 padermių; 12 iš jų buvo atsparios ampicilinui (100,0%), cefuroksimui – 11 (91,7%); piperacilinui, ampicilinui/sulbaktamui ir cefotaksimui – 9 (75,0%), piperacilinui/tazobaktamui – 6 (50,0%), ceftazidimui – 4 (33,3%). o Serratia spp. – 9 padermės; piperacilinui/tazobaktamui atsparios 9 (100,0%), ampicilinui, ampicilinui/sulbaktamui, cefuroksimui ir cefotaksimui – 8 (88,9%), gentamicinui, ciprofloksacinui – 7 (77,8%). o Acinetobacter spp. ir Pseudomonas spp. nustatyta po 23 padermes. Acinetobacter spp. atsparumas piperacilinui/tazobaktamui, ceftazidimui, imipenemui, ciprofloksacinui siekė 100,0%, amikacinui ir gentamicinui – po 91,3%, tigeciklinui 87,0%, doksiciklinui – tik 8,7%. Pseudomonas spp. atsparumas imipenemui siekė 21,7%, gentamicinui ir ciprofloksacinui – po 13,0%.

Įvertintas antibiotikams rezistentiškų bakterijų paplitimas ir sąsaja su mirštamumu. Multi-drug resistant (santr. MDR) nustatyta 38 padermės, Extensively drug resistant (santr. XDR) - 29 padermės; Pan-drug resistant (santr. PDR) nenustatyta. MDR grupėje Klebsiella spp. nustatyta 19 padermių (50,0%), E.coli - 11 padermių (26,0%). XDR grupėje Acinetobacter spp. nustatyta 20 padermių (69,0%) Klebsiella spp. – 7 (24,1%). Pastebėta, kad nustačius MDR empirinė antibiotikoterapija visais atvejais (100,0%) neatitiko tikslinės (ŠS 2,71; 95% PI 2,022 – 3,643) (11 pav.), XDR infekcijos atveju neatitiko 94,1% (ŠS 2,02; 95% PI 1,568 – 2,602) (p<0,001).

Sąsaja tarp empirinės antibiotikoterapijos atitikimo tikslinei ir mirštamumo (p = 0,03): o Empirinė antibiotikoterapija atitiko 48 pacientams (27,1%). Iš jų mirė 32 (66,7%). o Neatitikus (n = 57; 32,2%) mirė 38 pacientai (66,7%). o Nenustačius infekcijos sukėlėjo (n=70; 39,6%) mirė 60 (85,7%) (p = 0,027).

Išvados.

1. Bendrasis sergamumas sepsiu priklausomai nuo lyties statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Moterų amžiaus vidurkis buvo didenis nei vyrų. 40 – 59 m. amžiaus vyrų buvo daugiau nei moterų, o ≥80 m. daugiau buvo moterų.
   Mirštamumas nuo sepsio siekė 74%, moterų didesnis nei vyrų. Didžiausias mirštamumas nustatytas pacientams ≥80 m. amžiaus.
2. Dažniausi nustatyti sepsio rizikos veiksniai: onkologinė liga, arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, imunosupresija. Nustatyta sąsaja tarp hemotransfuzijų, dializių ir hospitalinių infekcijų išsivystymo, tačiau hospitalinės infekcijos išsivystymas įtakos mirštamumui neturėjo.
3. Dažniausiai nustatyta keliažidininė infekcija, rečiau pasitaikė šlapimo organų sistemos infekcija, pirminė bakteremija, intraabdominalinė ir kvėpavimo takų infekcija. Mažiausiai nustatyta odos ir minkštųjų audinių infekcijos sukelto sepsio atvejų. Didžiausias mirštamumas - esant kvėpavimo takų infekcijos sukeltam sepsiui, nenustačius infekcijos šaltinio, nustačius keliažidininę infekciją. Mažiausias – esant odos ir minkštųjų audinių infekcijai arba šlapimo takų infekcijai.
4. Priklausomai nuo infekcijos šaltinio, dažniausi sepsio sukėlėjai buvo: o Intraabdominalinė infekcija: daugiausia nustatyta Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. o Šlapimo takų infekcija: Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. o Kvėpavimo takai: Klebsiella spp., Acinetobacter spp. ir Staphylococcus spp., Pseudomonas spp. o Odos ir minkštųjų audinių infekcija: dažniausi sukėlėjai buvo Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Pseudomonas spp. o Pirminė bakteremija: Staphylococcus epidermidis, E. coli, S. aureus, Klebsiella spp.
5. Dažniausiai išaugintos gramteigiamų mikroorganizmų padermės buvo S. aureus, S. Epidermidis ir S. haemolyticus. Gramneigiamų daugiausia nustatyta Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. Daugeliui antibakterinių preparatų nustatytas >90% rezistentiškumas. Acinetobacter spp. pasižymėjo >90,0% atsparumu beveik visiems tirtiems antibiotikams. MDR nustatyta daugiau nei XDR, o PDR padermių nenustatyta. MDR grupėje dažniausiai nustatyta Klebsiella spp. ir E.coli, XDR – Acinetobacter spp. Nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp MDR ar XDR sukelto sepsio ir empirinės antibiotikoterapijos neatitikimo. Tik trečdaliui visų pacientų empirinė antibiotikoterapija atitiko tikslinę; beveik 40% atvejų infekcijos sukėlėjas ir antibiotikoterapijos atitikimas liko nenustatyti. Mirštamumas tarp pacientų, kuriems empirinė antibiotikoterapija atitiko ar neatitiko tikslinės, nesiskyrė. Tuo tarpu atvejais, kai sukėlėjo nustatyti nepavyko, mirštamumas buvo didesnis.

Author. Vaida Vrubliauskaitė. Title. Clinical data analysis of Intensive care unit patients suffering from sepsis. Objective. To evaluate the relation of sepsis risk factors, etiology, microbial characteristics, antibiotic therapy and mortality in sepsis. Tasks. 1) to determine the incidence of sepsis risk factors and its related mortality, 2) to evaluate the occurrence of sepsis according to the source of infection and its related mortality, 3) to identify the most prevalent microbial cause of sepsis according to the source of infection, 4) to ascertain the connection between the appropriateness of empiric antibacteric therapy and mortality. Methods. 177 medical histories were analyzed while evaluating patients which were treated in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (abb. LUHS) Kaunas clinics, particularly the Central ICU and the ICU in the Emergency Department of Kaunas clinics in the years 2014 – 2017. Patients of eighteen years and older have been divided into groups according to their age (18 – 39, 40 – 59, 60 – 79 and ≥ 80 years), gender and the source of primary infection (urinary tract, respiratory tract, intraabdominal and skin infection, also a multiple-source infection, primary bacteremia and an unidentified source). Sepsis risk factors (immunosupresion, diabetes, ischaemic heart disease, chronic renal failure, alcohol abuse) and interventional risk factors for hospital infection were taken into concern, as the study analyzed the connection between therapeutic interventions (artificial lung ventilation, central vein or urinary catheters, hemodialysis, hemotransfusions) and developement of hospital infection-related sepsis and its relation with mortality. Cases of sepsis were analyzed according to the bacterial cause and its resistance to the given empiric antibacteric therapy and mortality from sepsis. The study also estimated the incidence of drug-resistant bacteria and evaluated its relation to inappropriateness of empiric antibacterial therapy. Results.  Epidemiology of sepsis and its relationship with mortality 93 men (52.6%) and 84 women (47.4%) were identified (p = 0,548). The mean age of males was 65.7 ± 14.5 years, females - 71.2 ±13.9 years (p = 0.004). Patients were grouped according to their age (p = 0.04):  Males (n = 93): o 18 – 39 years group consisted of 6 patients (6.5%), o 40 - 59 years – 23 (24.7%), o 60 – 79 years – 48 (51.6%), o ≥80 years – 16 (17.2%).  Females (n = 84): o 18 – 39 years group consisted of 3 patients (3.6%), o 40 – 59 years – 10 (11.9%), o 60 – 79 years – 45 (48.4%), o ≥80 years – 26 (31%). 131 of sepsis patients died (74.0%); female mortality reached 81% and men mortality - 67.7% (p = 0.04). The relation of age and mortality from sepsis (p = 0,003): o Out of 18 – 39 years old patients (n=9), 3 died (33.3%), o Out of 40 – 59 years old patients (n=33), 21 died (63.6%), o Out of 60 – 79 years old patients (n=93), 70 died (75.3%), o Out of patients ≥80 years old (n=42), 37 died (88.1%).

 Sepsis risk factors and its relation to mortality Considering sepsis risk factors, 52 patients were suffering from oncology (29.4%), 41 were afflicted with immunosuppression (23.2%), 31 had diabetes mellitus (17.5%), 38 had chronic renal insufficiency (21.5%). Ischaemic heart disease affected 43 patients (24.3%), chronic alcohol abuse afflicted 16 patients (9,0%).
There were 75 cases with HI (42.4%). Amongst patients, who had a urinary catheter inserted (n = 117), HI developed at a rate of 46.2% (p = 0.16). 56 patients received hemotransfusions and 62.5% of them developed HI (p<0.001). Out of 96 patients with a central vein catheter, 49.0% developed HI (p = 0.05). 34 people had hemodialysis and 70.6% of them were diagnosed with hospital-acquired infection (P = 0.03). Out of 122 patients which were on an artificial lung ventilation, 41.0% developed HI (p = 0.58). Estimated mortality rate of patients affected by a hospital-acquired infection was 69.3% (p = 0.22).

 Sepsis etiology and mortality We evaluated the sources of infection for sepsis. 34 patients suffered from a multi-source infection (19.2%), 26 – urinary tract infection (14.7%), 13 patients had developed an intraabdominal infection (7.3%), 9 had respiratory tract infection (5.1%), 8 patients suffered from a skin infection (4.5%). Primary bacteremia was noted for 17 patients (9.6%). 70 cases were left with an unidentified source of infection (39.5%). About one-third of the patients died of sepsis caused by an unidentified causative agent (n = 60) with an estimated mortality rate of 85.7%. 34 patients had a multi-source infection and 25 of them died (73.5%). 26 had a UTI and 13 died (50.0%). 17 were affected by primary bacteremia and 12 died (70.6%). 13 had intraabdominal infection and 9 died (69.2%), 9 had respiratory tract infection and 8 died (88.9%). Out of 8 patients with skin infection, 4 died (50.0%) (p = 0.01). According to the source of infection, the causative agents were: • Intraabdominal infection: there were 14 strains of Enterococcus spp. (7.9%), 13 of E. coli (7.3%), 10 of Klebsiella spp. (5.6%), 5 of Acinetobacter spp. and Citrobacter spp. each (2.8%). • Urinary tract infection: 20 patients were infected with E.coli (11.3%), 21 with Enterococcus spp. (11.9%), 14 patients had Klebsiella spp. (7.9%) and 7 were infected with Pseudomonas spp.(4.0%). • Respiratory infection: Klebsiella spp. was identified in 10 cases (5.6%), Acinetobacter spp. and Staphylococcus spp. – 7 cases each (4.0%); Pseudomonas spp. – 6 (3.4%), Pneumococcus spp. and E. coli – 4 cases each (2.3%). • Skin infection: Staphylococcus spp. was identified for 6 patients (3.4%); Streptococcus spp. – 4 (2.3%), Pseudomonas spp. – 3 (1.7%). • Primary bacteremia: Staphylococcus spp. was identified for 19 patients; 11 of them had S. epidermidis (6.2%) and 6 had S. aureus (3.4%). 11 patients had primary bacteremia caused by E. coli (6.2%), 4 - by Klebsiella spp. (2.3%).  Apropriateness of empiric antibacterial therapy and its relation to mortality • The most frequently identified grampositive bacteria: o There were 17 strains of S. Aureus identified. 13 (76.5%) of them were resistant to penicillin, 2 (11.8%) – to oxacillin. o 15 strains of S. Epidermidis. 12 of them were resistand to oxacillin (80.0%), 11 to clindamycin (73.3%), 7 to gentamycin (46.7%), 4 to ciprofloxacin (26.7%). o 6 strains of S. haemolyticus – 4 of them were resistant to gentamycin (66.7%), 3 to oxacyllin. • Gramnegative bacteria were: o Enterococcus spp. was identified 58 times. 45 strains were resistant to ampicillin (77.6%), 23 – to ciprofloxacin (36.7%) and 18 to vancomycin (31.0%). o 47 strains of E. coli were identified. 23 of them were resistant to ampicillin (48.9%), 16 - to piperacillin (34.0%), 13 – to cefuroxime (27.7%), 11 to ampicillin/sulbactam (23.4%). o Klebsiella spp. was identified 42 times. 35 strains were resistant to ampicillin (83.3%), 23 strains – to cefuroxime or ciprofloxacin (54.8%), 22 - to ampicillin/sulbactam or cefotaxime (52.4%), 21 to piperacillin (50.0%) and 20 to piperacillin/tazobactam – 20 (47.6%). o Enterobacter spp. was identified 12 times. 12 strains were resistant to ampicillin (100.0%), 11 to cefuroxime (91.7%), 10 to ampicillin/sulbactam (83.3%), 7 to piperacillin/tazobactam (58.3%). o 12 strains of Citrobacter spp. were identified. 12 had the resistance to ampicillin (100.0%), 11 to cefuroxime (91.7%); 9 - to piperacillin, ampicillin/sulbactam or cefotaxime (75.0%), 6 – to piperacillin/tazobactam (50.0%), 4 – to ceftazidime (33.3%). o Serratia spp. – 9 strains; all resistant to piperacillin/tazobactam (100.0%), 8 - to ampicillin, ampicillin/sulbactam, cefuroxime or cefotaxime – 8 (88.9%), 7 to gentamycin, ciprofloxacin (77.8%). o Acinetobacter spp. and Pseudomonas spp. strains were identified 23 times each. The resistance of Acinetobacter spp. to piperacillin/tazobactam, ceftazidime, imipenem, ciprofloxacin was of 100.0 percent. 91.3% of the strains were resistant to amikacin and gentamycin, 87.0% - to tigecyclin, 8.7% to doxycycline. 21.7% of Pseudomonas spp. strains were resistant to imipenem, 13.0% – to gentamycin, ciprofloxacin.

During the study, we also assessed the prevalence of drug-resistant bacteria. There were thirty-eight cases, in which Multi-drug resistant (abb. MDR) strains were identified, and twenty-nine with Extensively drug resistant (abb. XDR) strains. No Pan drug resistant (abb. PDR) bacteria were identified. Amongst MDR, 19 strains of Klebsiella spp. (50.0%) and 11 strains of E. coli (26.0%) were identified. Acinetobacter spp. accounted for 69.0% (n = 20) of XDR, Klebsiella spp. – 7 (24.0%). In cases with MDR strains, mortality rate reached 79.0% (p = 0.14), XDR – 86.2% (p = 0.81).

One of the goals of this study was to assess the relationship of appropriateness of empiric antibacteric therapy and mortality rate. We found that (p = 0.03): o Empiric antibacterial therapy was sufficient for the pathogen in 48 cases (27.1%). 32 of them died (66.7%). o Empiric treatment was inappropriate in 57 cases (32.2%) and 38 of them died (66.7%). o Out of 70 cases with an unidentified pathogen (39.6%) 60 people died (85.7%).

Conclusions.

1. There was no statistically significant difference of sepsis incidence according to gender. Average age was greater for women. There were more men than women aged 40 – 59 years old and more women aged ≥80 years old. Mortality in sepsis was 74.0%; male mortality rate was lower than female. The highest mortality was amongst patients of ≥ 80 years.
2. The most prevalent sepsis risk factors were oncology, hypertension, ischaemic heart disease, immunosuppression. There was a significant relation between hemotransfusions or dialysis and manifestation of hospital-acquired infections. However, development of hospital-acquired infections was not associated with mortality rate.
3. A multi-source infection was identified the most often. Less often was a urinary tract infection, primary bacteremia, intraabdominal and respiratory infection. Skin infection was detected the least often. Patients with an unidentified source of infection had the highest mortality rate. The lowest mortality was associated with sepsis from skin infection.
4. According to the source of infection, the leading causative agents for sepsis were: • Intraabdominal infection: Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. • Urinary tract infection: Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. • Respiratory tract infection: Klebsiella spp., Acinetobacter spp. and Staphylococcus spp., Pseudomonas spp. • Skin infection: Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Pseudomonas spp. were the most common. • Primary bacteremia: Staphylococcus epidermidis, E. coli, S. aureus, Klebsiella spp.
5. Amongst grampositive bacteria, mostly often identified were S. aureus, S. epidermidis and S. haemolyticus. The most frequent gramnegative bacteria were Enterococcus spp., E. coli, Klebsiella spp. Antibiotic resistance of ≥ 90 percent was estimated for most of the strains identified.
   We also assessed the prevalence of MDR, XDR and PDR strains. Amongst MDR, Klebsiella spp. and E. coli were identified the most often. In XDR group, Acinetobacter spp. were the most prevalent. There was no documented connection between the incidence of drug-resistant bacteria and mortality rate. No difference between mortality rate and appropriateness of empiric antibacterial therapy was noted, however, mortality was markedly greater for patients with an unidentified pathogen.