Vaikystėje patirtas auklėjimo stilius ir rūkymo priklausomybės rizika suaugystėje
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo problema: Ilgalaikis rūkymas didina žmonių sergamumą ir mirtingumą Lietuvoje ir visame pasaulyje. Nors dedamos didelės pastangos sumažinti rūkymą Lietuvoje, tačiau visuomenėje ši problema dar iki šių dienų yra stipriai paplitusi. Atsižvelgiant į rūkymo žalą žmogaus sveikatai, yra svarbu ieškoti veiksnių, kurie gali tai sumažinti, o remiantis moksline literatūra yra pastebima, kad tėvų auklėjimas gali būti susijęs su rūkymo priklausomybės rizika.Tyrimo metodai: Tyrimas buvo vykdytas nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. sausio mėnesio. Tiriamieji buvo 25-64 m. suaugusieji (n=216), iš jų – 57,4 proc. moterų ir 42,6 proc. vyrų. Tyrimui vykdyti pasirinktas kiekybinis anketinis apklausos metodas, kuris buvo atliktas internetinėje ir viešojoje erdvėje. Tyrimo instrumentas – anketa, kurią sudarė Reiklumo ir reagavimo skalė, Fagerströmo priklausomybės nuo nikotino testas ir socialiniai-demografiniai klausimai. Rezultatų analizavimo metu buvo atlikta vienmatė ir dvimatė analizė. Tyrimo rezultatai: Daugiausiai vaikystėje jaustas mamos auklėjimo stilius buvo autoritetingas, o tėčio – neįsitraukiantis. Autoritarinį auklėjimą tėvai vaikui taikė mažiausiai. Mamos autoritetingas auklėjimo stilius buvo reikšmingai labiau išreikštas tarp moterų, o mamos neįsitraukiantis – tarp vyrų (p<0,05). Tyrimo imtyje labiausiai buvo vartojama cigaretės, o tiriamieji, rūkantys jas, pasižymėjo didžiausia rizika tapti priklausomais (M=5,18). Dažniausias priklausomybės rizikos lygis buvo vidutinis. Taip pat nustatyta, kad vyrams, rūkantiems cigaretes ir kaitinamąjį tabaką bei moterims, rūkančioms elektronines cigaretes, pasireiškė didesnė rizika tapti priklausomais nuo rūkymo (p<0,05). Didesnė įprastų cigarečių priklausomybės rizika buvo pas vyresnius žmones (rho=0,22), o tuo tarpu jaunesniame amžiuje – didėjo rizika nuo elektroninių cigarečių (rho=-0,37). Tyrimo dalyviai, kurie turėjo didesnę įprastų cigarečių priklausomybės riziką, pasižymėjo mažesne priklausomybe nuo kaitinamojo tabako (rho=-0,16). Galiausiai, vaikystėje patirtas auklėjimo stilius buvo susijęs su cigarečių ir kaitinamojo tabako priklausomybės rizika suaugystėje. Vaikystėje patirtas mamos (H=17,93, p<0,001) ir tėčio (H=17,30, p<0,001) neįsitraukiantis auklėjimo stilius buvo susijęs su įprastų cigarečių priklausomybės rizika suaugystėje, o tėčio autoritarinis – su kaitinamojo tabako priklausomybės rizika (H=7,81, p=0,050). Išvados: Rūkymo priklausomybės rizika suaugystėje nuo cigarečių ir kaitinamojo tabako buvo susijusi su vaikystėje patirtu auklėjimo stiliumi. Priklausomybės rizika nuo cigarečių labiausiai buvo susijusi su mamos ir tėčio neįsitraukiančiu auklėjimu, o priklausomybės rizika nuo kaitinamojo tabako - su tėčio autoritariniu auklėjimo stiliumi. Tuo tarpu elektroninių cigarečių rūkymas nebuvo siejamas su vaikystėje patirtu auklėjimo stiliumi. Raktažodžiai: Auklėjimo stilius; reiklumas; reagavimas; rūkymas; priklausomybė.
Research problem: Long-term smoking increases people's morbidity and mortality in Lithuania and worldwide. Although great efforts are being made to reduce smoking in Lithuania, this problem is still very widespread in society to this day. Considering the harm of smoking to human health, it is important to look for factors that can reduce it. Based on scientific literature, it is observed that parenting style may be associated with the risk of smoking addiction in adulthood. Research methods: The study was conducted from December 2024 to January 2025. The research included respondents aged between 25 and 64, consisting of 57.4 percent women and 42.6 percent men. A quantitative questionnaire survey method was applied for the study, which was conducted online and in public space. The research instrument was a questionnaire consisting of 1) the Demandingness and Responsiveness Scale, 2) the Fagerström Nicotine Dependence Test, and 3) sociodemographic questions. The data were analysed using univariate and bivariate statistics. Results: The most common experienced parenting style in childhood was the mother's authoritative parenting style, while the father's was neglectful parenting. The authoritarian parenting style was used least by both parents. The mother's authoritative parenting style was significantly more expressed among women, while the mother's neglectful parenting style was more expressed among men (p<0.05). Cigarettes were the most commonly used in the study sample, and those who smoked them had the highest risk of becoming addicted (M=5.18). The most common level of addiction risk was moderate. It was also found that men who smoked cigarettes and heated tobacco and women who smoked e-cigarettes had higher risk of becoming addicted to smoking (p<0.05). Higher risk of addiction to conventional cigarettes was common in older people (rho=0.22), while that to e-cigarettes – to younger participants (rho=-0.37). In addition, the study participants with higher risk of addiction to conventional cigarettes had lower dependence on heated tobacco (rho=-0.16). Finally, parenting style in childhood was associated with higher risk of cigarette and heated tobacco addiction in adulthood. Mother's (H=17.93, p<0.001) and father's (H=17.30, p<0.001) neglectful parenting style in childhood were associated the increased risk of cigarette addiction, while father's authoritarian parenting style was associated with the risk of heated tobacco addiction (H=7.81, p=0.05). Conclusions: The risk of smoking addiction in adulthood for cigarettes and heated tobacco was associated with childhood parenting style. Higher risk of cigarette addiction was related to neglectful parenting style of the mother and father, while the risk of heated tobacco addiction – to authoritarian parenting style of the father. Meanwhile, e-cigarette smoking was not association with parenting style experienced in childhood. Keywords: Parenting style; Demandingness; Responsiveness; Smoking; Addiction.