Kineziterapijos taikymo ypatumai pacientams, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas
Janušytė, Grėta |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas. Atrinkti ir išanalizuoti mokslines publikacijas apie taikomus kineziterapijos metodus ir priemones pacientams, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas ir įvertinti šių metodų efektyvumą. Uždaviniai. Išsiaiškinti, kokios kineziterapijos priemonės ir metodikos yra taikomos pacientams, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas. Išsiaiškinti, kaip yra įvertinamas kineziterapijos priemonių ir metodikų efektyvumas pacientų, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, simptomų gydymui. Įvertinti moksliniuose tyrimuose publikuojamų skirtingų kineziterapijos metodų ir priemonių efektyvumą pacientams, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas. Metodas. Sisteminė literatūros analizė. Tyrimo dalyviai. Pacientai, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas ir tiriamieji, kuriems išlieka sveikatos sutrikimai praėjus 4 ir daugiau savaičių po užsikrėtimo COVID-19 infekcija. Tyrimo rezultatai. Analizę sudarė 12 straipsnių: 6 eksperimentinės studijos ir 6 stebėjimo studijos. Į analizę buvo įtraukti 683 tiriamieji iš 3 žemynų: Europos, Azijos ir Pietų Amerikos. Vidutinis tiriamųjų amžius 51,71 ± 0,82 metų, 322 buvo moterys (47,14 proc.), o tiriamųjų imtis studijose varijavo nuo 26 iki 127 dalyvių. Dažniausia gretutinė liga – arterinė hipertenzija. 328 (48,02 proc.) tiriamieji nuo COVID-19 ligos gydėsi namuose. Pacientams dažniausiai buvo taikomos aerobinės treniruotės (11 studijų, vidutinė trukmė 40,16 min (20-45min), dažnis - 3,37 k./sav.), jėgos pratimai (10 studijų, vidutinis pakartojimų dažnis – 3x8 pakartojimai, treniruočių skaičius – 3k./sav.) ir kvėpavimo sistemos treniravimas (5/8 studijose taikytas kvėpavimo raumenų treniravimas). Fizinio pajėgumo vertinimui dažniausiai buvo taikomas 6 minučių ėjimo testas (6MWT) ir spiroveloergometrija (CPET), kvėpavimo sistemos funkcijoms – spirometrijos tyrimas, gyvenimo kokybei – SF-12 ir EQ-5D-5L klausimynai. Visų analizuotų straipsnių autoriai, pritaikę kineziterapijos intervenciją tiriamųjų grupėms, padarė tą pačią išvadą, kad kineziterapija yra efektyvus metodas siekiant pagerinti pacientų, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, fizinį pajėgumą, kvėpavimo sistemos funkciją ir gyvenimo kokybę. Išvados. Pacientams, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, dažniausiai taikomos kineziterapijos priemonės yra aerobinės, jėgos ir kvėpavimo sistemos treniruotės. Fizinio pajėgumo, kvėpavimo sistemos funkcijos ir gyvenimo kokybės vertinimui dažniausiai naudojami testai ir tyrimai yra 6MWT, CPET, SF-12, EQ-5D-5L. Kineziterapija yra efektyvus metodas pacientų, kuriems diagnozuotas pokovidinis sindromas, fizinio pajėgumo, kvėpavimo sistemos funkcijos ir gyvenimo kokybės rodiklių gerinimui. Raktiniai žodžiai: „pokovidinis sindromas“, „kineziterapija“, „reabilitacija“, „COVID-19“.
Objective. To select and analyze scientific publications on the physiotherapy methods and tools for patients diagnosed with post-COVID syndrome and to evaluate the effectiveness of these methods. Tasks: To determine what physiotherapy tools and techniques are applied for patients diagnosed with post-COVID syndrome. To determine how the effectiveness of physiotherapy tools and techniques is evaluated for the treatment of symptoms in patients diagnosed with post-COVID syndrome and evaluate that effectiveness. Method. Systematic literature analysis. Participants. Patients diagnosed with post-COVID syndrome or participants, with remaining symptoms 4 or more weeks after COVID-19 infection. Results. The analysis consisted of 12 articles: 6 experimental studies and 6 observational studies. A total of 683 participants from 3 continents were included in the analysis: Europe, Asia, and South America. The average age of participants was 51.71 ± 0.82 years, 322 were women (47.14%), and the number of participants varied from 26 to 127 in the studies. The most common comorbidity was arterial hypertension. 328 (48.02%) of the participants with COVID-19 were treated at home. The most commonly applied exercises for patients were aerobic training (11 studies, average duration 40.16 min (20-45 min), frequency - 3.37 times/week), strength exercises (10 studies, average frequency of repetitions - 3x8 repetitions, number of training sessions - 3 times/week) and respiratory system training (respiratory muscle training was applied in 5 out of 8 studies). The most commonly used tests for physical fitness evaluation were the 6-minute walk test (6MWT) and spiroergometry (CPET), spirometry was used to evaluate respiratory system functions, and SF-12 and EQ-5D-5L questionnaires were used to evaluate quality of life. All authors of the analyzed articles who applied physiotherapy interventions to the participant groups came to the same conclusion that physiotherapy is an effective method for improving physical fitness, respiratory system function, and quality of life in patients diagnosed with post-COVID syndrome. Conclusions. The most commonly applied physiotherapy tools for patients diagnosed with post-COVID syndrome are aerobic, strength, and respiratory system training. The most commonly used tests and studies for physical fitness, respiratory system function, and quality of life evaluations are 6MWT, CPET, SF-12, and EQ-5D-5L. Physiotherapy is an effective method for improving physical fitness, respiratory system function, and quality of life in patients diagnosed with post-COVID syndrome. Key words: „post-COVID syndrome“, „rehabilitation“, „physiotherapy“, „COVID-19“.