Šunų veislės nustatymo metodai ir jų pritaikymas praktikoje
Lukšėnaitė, Augustė |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Magistrinis darbas buvo atliktas LSMU VA Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų institute. Darbo tikslas buvo atlikti skirtingų metodų šunų veislei nustatyti analizę, identifikuojant metodo patikimumą ir praktinį pritaikomumą. Tyrimo objektas – 30 nežinomos veislės šunų. Laboratorinis šuns veislės nustatymo tyrimas atliktas JAV Mars Veterinary laboratorijoje, naudojant čia sukurtus DNR veislės nustatymo tyrimo paketus (testus) WISDOM PANEL®. Vizualinis šuns veislės nustatymo tyrimas atliktas apklausiant respondentus, kurie nustatė galimą šuns veislę pagal jiems pateiktas anketas su šunų nuotraukomis. Atlikus vizualinį šuns veislės nustatymo tyrimą, virš 50 proc. tikslumu pagrindines mišrūnų šunų veisles identifikavo 13 proc. respondentų, iki 50 proc. tikslumu – 57 proc. respondentų, 0 proc. tikslumu – 30 proc. respondentų. Apklausos vertintojai prie kovinių ar pavojingų veislių mišrūnų priskyrė 14-a tiriamųjų šunų: 8-is šunis (57 proc.) priskyrė teisingai, 6-is šunis (43 proc.) priskyrė neteisingai. Tikslus šuns mišrūno priskyrimas prie kovinės ar pavojingos veislės grupės yra svarbus, nes kovinių ir pavojingų veislių mišrūnų auginimas Lietuvoje yra apibrėžtas įstatymais. Klaidingai priskyrus šunį prie kovinės ar pavojingos veislės mišrūno, gali nepagrįstai nukentėti šuns savininkas. Lyginant vizualinio ir laboratorinio šuns veislės identifikavimo metodus tarpusavyje, nustatyta, kad bendras respondentų tikslumas buvo 25,6 proc. Tai rodo, kad vizualinio tyrimo patikimumas siekia vos 30 proc. ir gali būti įvardinamas kaip netikslus, lyginant su laboratoriniu tyrimo, kurio patikimumas siekia 90 proc. Respondentų tarpusavio sutarimas vertinant šunų veisles vizualinio vertinimo metodu siekia 29 proc. Lyginant JAV ir Lietuvos respondentų nuomones, pastebėta, kad respondentai, nepriklausomai nuo šalies, įvardina panašias veisles. Vienodas dominuojančias veisles abiejų šalių respondentai priskyrė 14-ai šunų iš 30 (47 proc.), dažniausios šalutinės veislės abiejų šalių respondentų rezultatuose sutapo 70 proc. (21 šuo iš 30). Tačiau tiek vienos, tiek kitos šalies respondentai įvardino veisles, kurios kitoje šalyje nežinomos ar mažai populiarios. Tai rodo, kad vizualinis tyrimas gali būti subjektyvus ir ribotas bei priklauso nuo vertintojo žinių.
Master‘s Thesis was accomplished in the Institute of Biological Systems and Genetics Research in LUHS VA. The main aim of the Master’s thesis analyzes different methods of dog breed identification, measure reliability of the method and its use in practice. Reaserch object – 30 dogs with unknown breed. Laboratory research of dog breed identification was carried out in the Mars Veterinary, US, using DNA identification test kits WISDOM PANEL®, created by Mars Veterinary laboratory. Visual identification of dog breed survey was provided by the respondents, identifying potential breed of the dog from its picture. The investigation results revealed that 13 % of respondents identifyied dog breed with more than 50% accuracy, 57 % respondents – up to 50 % accuracy and 30% respondents – 0 % accuracy, respectively. During the study 14 dogs was described as combat or dangerous breed mix: 8 dogs (57 %) was described correctly and 6 dogs (43 %) was described incorrectly. It is important to assign correctly dog to combat or dangerous breed mix, because holding this type of dog is defined by the Lithuania law. Inaccurate mixed dog assignment as combat or dangerous breed mix, may cause negative suffer for a dog owner. Comparing the results of visual and laboratory dog breed identification methods between each other, was determined that the overall accuracy of the respondents is 25,6 %. It shows that reliably of the visual breed identification method is just about 30 % and this method could be considered as inaccurate, comparing with laboratory method, which accurancy is almost 90%. Respondent’s agreement with each other in visual dog breed identification study was 29%. Comparing respondents results of US and Lithuania, obtained, that the answers independently of country is similar. The same dominant breed was assigned to 14 dogs of 30 (47 %), the same side breed was assigned to 70 % (21 of 30) dogs by both countries respondents. However, both countries respondents named breeds, than in other country is unknown or unpopular. It shows that visual method of dog breed identification could be subjective and limited, and it depends on knowledge of the expert.